Po susitikimo abu ministrai trumpai atsakė į klausimus Lietuvos ir Lenkijos žiniasklaidai: tiesa, L. Linkevičius kalbėjo angliškai, o R. Sikorskis – lenkiškai, nors oficialaus vertimo nebuvo. Tačiau R. Sikorskis neatsakė į klausimus apie dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius, kurie vertinami kaip šaltoki.
„Labai malonu būti Vilniuje ketvirtą kartą kaip užsienio reikalų ministrui. Dar kartą sveikinu Lietuvą laimėjus vakar dienos rungtynes. Sveikinu su besitęsiančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai ir primenu, kad Lenkija praktiškai ir politiškai remia Lietuvą. Mums rūpi, kad pasisektų susitikimas Vilniuje dėl Rytų partnerystės, ta linkme intensyviai bendradarbiausime“, - teigė R. Sikorskis.
Rytų partnerystės politika Lietuvai ir Lenkijai yra vienas svarbiausių užsienio politikos prioritetų. Ši iniciatyva apima šešias Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalis, kurios baigusios derybas su Europos Sąjunga turi galimybę pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimą. Kadangi Europos Sąjungos šalys yra didelė rinka, tai laisvos prekybos susitarimas Sąjungai nepriklausančioms šalims yra naudingas ekonomiškai.
Rytų partnerystėje dalyvauja Ukraina, Baltarusija, Moldova, Azerbaidžanas, Armėnija ir Gruzija. Armėnija jau paskelbė pasirašysianti susitarimą dėl Rusijos kuriamos Muitų sąjungos ir prisidės prie Eurazijos ekonominės sąjungos formavimo, todėl nebegalės pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga.
Didžiausiu kąsneliu šiame žaidime laikoma Ukraina, dėl kurios slaptos užkulisinės kovos tarp Europos Sąjungos ir Rusijos.
„Ukraina turiu padvigubinti pastangas prieš spalio mėnesį įvyksiančią Europos Vadovų Tarybą, tada Ukraina pasirašys sutartį dėl partnerystės. Pirmą kartą turime sutikimą tarp prezidento, priklausančio valdančiajai partijai, ir opozicijos, tai geras ženklas, bet jie turi stengtis. Yra trys sąlygos, kurias jie turi įgyvendinti ir tik tada galėsime įtikinti savo kolegas iš Europos, kad Vilniuje galėsime pasirašyti sutartį“, - sakė R. Sikorskis.
„Mes žinome, kad ne visi patenkinti tuo, jog kai kurios Rytų partnerystės šalys apsisprendė būti arčiau Europos ir pasirinko europietišką kelią. Tačiau mes esame įsipareigoję tęsti bendradarbiavimą su jomis, visokeriopai jas remti, tikiuosi, kad susitikimas dėl Rytų partnerystės bus sėkmingas“, - sakė L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovas ne pirmą kartą leidžia suprasti, kad dėl Rytų partnerystės šalių vyksta svarbi kova, kurioje pasitelkiami ne tik argumentai, bet ir ekonominė galia.
