Tuo labiau, kad iš pirmo žvilgsnio atrodantis pigus, toks keliavimo būdas reikalauja atitinkamų lėšų ir infrastruktūros.

Pirkti arba nuomotis?

Šiuolaikiniai automobiliniai nameliai primena tikrus namus. Juose yra miegamosios vietos, maža virtuvėlė, netgi dušai ir tualetai. Nors dažnai manoma, kad tai labai pigus kelionių būdas, vis dėlto jis prieinamas ne visiems. Visų pirma, norint įsigyti modernią keliavimo priemonę reikia turėti tūkstančius eurų. Štai Ispanijoje už 2007 m. „Lagan 211“ automobilinį namelį prašoma 28 tūkst. eurų. Metais naujesnio „Tandy 620“ kaina D. Britanijoje siekia panašią sumą svarais. Prancūzijoje už dešimtmetį perkopusį „Autostar Amical“ prašoma beveik 26 tūkst. eurų. Lietuvoje už panašių duomenų automobilinį namelį taip pat reiktų pakloti apie 100 000 litų.

Neturintys tiek lėšų renkasi nuomą, tačiau ji taip pat nėra labai pigi. Berlyne 11 dienų išsinuomoti keturvietį modernų autonamą kainuotų apie 1500 eurų, Nyderlanduose kaina siektų 1800-1900 eurų, Barselonoje – apie 1600 eurų, o Helsinkyje – truputį per 2000 eurų.

Lietuvoje nuomos kainos mažesnės nei Europoje. Tiek Vakaruose, tiek pas mus besinuomojantys ilgesniam laikui moka mažiau. Taip pat nuoma gerokai pigesnė ne turistinio sezono metu. Liepą ir rugpjūtį automobilinio namelio paros nuoma – brangiausia. Para kainuotų nuo 275 iki 335 lt. Kai kurie mūsų šalies nuomotojai už papildomą kainą suteikia įvairių priedų.

Be automobilio kainos, reikia apskaičiuoti išlaidas kurui, kuris Bendrijos šalyse kainuoja kiek skirtingai. Didesnės išlaidos degalams būtų keliaujant po Skandinavijos regioną. Europoje daug kur gali prireikti sumokėti ir kelių mokesčius, taip pat už transporto perkėlimą keltais (jei keliausite ne tik žemyne). Nakvynė kempinguose ar aikštelėse, nors pigesnė už viešbutį, tačiau irgi reikalaujanti finansų.

Kempingai – atskiras pasaulis

Europoje yra tikrai platus kempingų tinklas – priskaičiuojama per 24 000 tokios paskirties vietų. Neabejotina kempingų lyderė Bendrijoje yra Prancūzija (gerokai per 10 000). Taip pat daug kempingų Nyderlanduose ir Vokietijoje (po porą tūkstančių), Italijoje bei D. Britanijoje (maždaug po pusantro tūkstančio).

Mažesnėse valstybėse tinklas ne toks platus, tačiau, pavyzdžiui, ES nepriklausančioje Šveicarijoje, gan mažoje Bendrijos narėje Austrijoje yra po kelis šimtus kempingų. Mažiausias kempingų tinklas – Rytų Europos šalyse. Latvijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Estijoje yra po kelias dešimtis tokių vietų. Lietuvoje jų priskaičiuojama apie 33.

Kempingų kainos kiekvienoje šalyje dažniausiai priklauso nuo infrastruktūros, jų išsidėstymo, siūlomų paslaugų. Vidutinės kainos svyruoja nuo 10-15 eurų iki 30-35 eurų. Kai kur reikia papildomai mokėti už dušą, gali kainuoti kitos paslaugos. Keliaujantiems automobiliniu nameliu ir norintiems nakvoti kempinguose patartina neužmiršti, kad bazinė kaina skaičiuojama nuo dviejų žmonių ir automobilio. Jei ekipažą sudaro daugiau keleivių, gali tekti primokėti papildomai.

Be kempingų, Vakarų Europoje automobilinių namelių sustojimui skirta ir viešų erdvių – prie kelių, degalinių įrengtos aikštelės, kuriose yra tam tikra infrastruktūra. Jos yra pigesnės nei kempingai (10-12 eurų), kartais – visiškai nemokamos. Tačiau Rytų Europoje tokių paslaugų aikštelėse nėra.

Lietuvoje infrastruktūros lygis kyla

Mūsų šalyje automobiliniams nameliams pritaikytos infrastruktūros daugėja, nors ir negalime prilygti Vakarams. Lietuvos kempingų asociacijos vadovas Vygandas Lazauskas pasakojo, kad kempingų tradicija Lietuvoje siekia dar sovietmetį, o dabar kempinguose, be kitų turistų, keliaudami autonamais dažniausiai apsistoja užsieniečiai. „Daug rusų, olandų, vokiečių. Taip pat yra Skandinavijos gyventojų ir kitų šalių keliautojų. Nors dauguma svečių su automobiliniais nameliais kempinguose yra užsieniečiai, smagu matyti, kad daugėja ir lietuvių, keliaujančių tokiu būdu”, – sakė jis.

Pasidomėjus, kuriuos kempingus labiausiai mėgsta užsieniečiai, V. Lazauskas pabrėžė, kad svečiai, keliaujantys su autonamais, dažniausiai renkasi kempingus, esančius netoli jų lankomų vietų. „Jei užsienietis keliauja į Kryžių kalną, sostinę ar pajūrį, jis domisi, kokie kempingai yra arčiausiai. Lietuviai tuo tarpu labiau nori kempingų, esančių šalia ežerų, o ten, kur nėra ežero, jiems neįdomu”, – pasakojo asociacijos vadovas.

Paklausus, ką užsieniečiai mano apie mūsų kempingų infrastruktūrą ir kainas, V. Lazauskas pasidžiaugė, kad Lietuvoje kempingų kokybė gan gera. „Turime gerų kempingų, su infrastruktūra, o dėl kainų – kiek keista girdėti, kad pas mus jos per didelės. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, Estijoje, vidutinė kaina dviems žmonėms, keliaujantiems su automobiliniu nameliu, būtų apie 20 eurų. Į šią sumą dažniausiai būna įskaičiuotas ir dušas (už jį Europoje daug kur reikia mokėti atskirai), nemokama elektra, vanduo. Šiaip pats kelionės būdas nėra visiškai pigus, tačiau tai yra daugiau gyvenimo būdas.”, – sakė jis.

Kainomis ne visi patenkinti

Automobilinius namelius nuomojančios bendrovės „Kempera” atstovė Kristina Foerster, paklausta, ką jos klientai iš užsienio mano apie kempingus Lietuvoje, kalbėjo, kad „nors dar kai ko trūksta, kokybė nėra prasta, netgi lenkiame kai kurias kaimynines šalis, tačiau užsieniečius, atvykstančius į Lietuvos kempingus, stebina kainos, nes jos yra per didelės”.

Paklausta apie patį automobilinių namelių verslą Lietuvoje, moteris pabrėžė, jog tokia nuoma Lietuvoje yra sezoninė, nors kai kurių šalių entuziastai kemperiais keliauja ištisus metus. Pasidomėjus, kas nuomojasi šias kelionės priemones, K. Foerster pabrėžė, kad pastaruoju metu pastebimas gerokai padidėjęs klientų iš Rusijos srautas. „Rusijoje kemperių nuoma gerokai brangesnė, todėl ypač daug šios šalies piliečių atvyksta į Lietuvą nuomotis transportą. Taip pat nemažai Baltarusijos keliautojų. Šioje šalyje nėra tokių paslaugų, todėl kaimynai dažnai atvyksta į Lietuvą. Taip pat yra Airijos, D. Britanijos entuziastų“, – sakė ji.

Įmonės atstovė pabrėžė, kad užsieniečiai, ypač iš Rytų Europos, nuo lietuvių skiriasi tuo, jog per daug nesidera dėl kainos bei nuomojasi ilgesniam laikui. Pasidomėjus, kur keliaujama jų išnuomotais autonameliais, K. Foerster pasakojo, kad turistai iš Rusijos dažniau renkasi Norvegiją, kiti klientai labiau mėgsta Pietų Europos valstybes.