Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (25)
Po 100 dienų – vienas svarbiausių įvykių per artėjančius penkerius metus

Po 100 dienų – vienas svarbiausių įvykių per artėjančius penkerius metus

Liko 100 dienų iki balsavimo 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose pradžios. 400 mln. ES piliečių galės balsuoti šiuose rinkimuose ir išrinkti 751 europarlamentarą, kurie pradės darbą liepos mėn. Jie ne tik nulems ES politiką ateinantiems penkeriems metams, bet ir išrinks ES vykdomosios institucijos vadovą – Europos Komisijos pirmininką.

Daugiau kaip 2 milijonai lietuvių taip pat yra kviečiami balsuoti EP rinkimuose gegužės 25 d. ir išrinkti 11 EP narių iš Lietuvos 2014–2019 metams.

Apklausos rodo, kad dauguma ES piliečių teigiamai vertina savo valstybių įstojimą į ES. Lietuvoje – 80 proc. respondentų teigiamai vertina Lietuvos narystę ES. Įstojusios į ES šeimą Lietuvos piliečiams atsivėrė ES valstybių sienos, o tai padarė teigiamą įtaką kalbų mokymuisi, šalies ekonomikai ir mentaliteto plėtrai.

Kodėl EP rinkimai tokie svarbūs?

Europarlamentarė Justina Vitkauskaitė Bernard atkreipia dėmesį, kad artėjantys rinkimai vyks stiprėjančio euroskepticizmo aplinkoje.

„Esame liudininkai vis dažniau atsirandančių antieuropinių partijų, kurios, kaip ir didžiulis rinkėjų pesimizmas, kyla dėl šių dienų ekonominės, socialinės ir politinės krizės bei recesijos visoje Europoje. Būtent dėl šių priežasčių EP rinkimai 2014 m. bus labai svarbūs ES. Jie taps išbandymu - kaip visuomenė suvokia ES, jos tikslus ir uždavinius. Deja, valstybėse narėse visuomenės požiūris į ES šiuo metu nėra labai teigiamas”, - apgailestauja EP narė iš Lietuvos.

Pasak jos, yra daug argumentų, kodėl svarbu balsuoti rinkimuose į EP.

„Kiekvieno iš mūsų balsas yra labai svarbus ES vientisumui ir bendrųjų europinių vertybių puoselėjimui tarp valstybių narių. Juk rimčiau susimąsčius, turbūt kiekvienas ES pilietis žino ar bent nujaučia, kaip jo, jo šeimos, artimųjų, draugų, bendruomenės gyvenimas pasikeitė, kai jų valstybės įstojo į ES. Juk nepaneigsime fakto, kad Europos integracija ir įstojimo į ES procesas padarė didelę įtaką kasdieniniam šalių narių piliečių gyvenimui, veiklai ir net mąstysenai”, - akcentuoja ji.

Europarlamentarė Laima Andrikienė taip pat pabrėžia rinkimų į EP svarbą. „Visa, kas sprendžiama ir nutariama EP, tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą Lietuvoje. Tai, kas kuriama, modernizuojama, sprendžiama EP, tampa paskata gerinti ir kiekvieno piliečio gyvenimą čia, Lietuvoje”.

L. Andrikienė apgailestauja, kad vietoj vienybės ir bendro veikimo vardan Europos gerovės, auga euroskepticizmas, ekstremizmas ir nacionalizmas: „Šių tendencijų priežastis yra ne tik ekonominės ir socialinės problemos, atsiradusios dėl krizės (nedarbas, ypač jaunimo nedarbas, sumenkęs ūkio augimas, eurozonos valstybių nemokumo problemos ir kt.), bet ir savanaudiškumas, siekis išspausti maksimalią naudą su minimaliom sąnaudom".

Rinkėjų aktyvumas kelia susirūpinimą

Vienu iš rinkimų išbandymų taps rinkėjų dalyvavimas. Mažai tikėtina, kad šiuose rinkimuose bus įveiktas psichologiškai svarbus 50 % barjeras, tačiau tolimesnis balsuojančiųjų skaičiaus mažėjimas taptų labai blogu ženklu.

Rinkimuose dalyvauja vis mažiau ir mažiau balsuojančių ir artėja riba, ties kuria, kaip neseniai pasakė buvęs Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Gunteris Verheugenas, mes susidursime su vienu didžiausių iššūkių, kai kils klausimas, „ar rinkėjų dalyvavimas pakankamai aukštas, kad galėtume daryti išvadą, jog EP gavo pakankamą demokratinį teisėtumą.“

1979 m. balsavusiųjų buvo mažiau nei 62 %, o per pastaruosius rinkimus 2009 m. rinkėjų skaičius nukrito iki 43 %.

Į šiuos skaičius įeina Belgija, Graikija ir Liuksemburgas, kur balsavimas yra privalomas. „Oficialieji“ skaičiai neatskleidžia tikrosios situacijos, nes jie dirbtinai padidina dalyvavusiųjų skaičių pora procentų.

Kuo šie rinkimai kitokie?

ES pastangos įveikti ekonominę krizę aiškiai atskleidė sustiprėjusias EP galias po 2009 metų. EP nariai, be viso kito, svarstė įstatymus dėl veiksmingos biudžeto drausmės, žlugusių bankų likvidavimo bei bankininkų premijų ribojimo. Gegužės mėnesį įvyksiantys EP rinkimai leis rinkėjams sustiprinti arba pakreipti Europos Sąjungos veiksmus sprendžiant ekonominės krizės ar kitas problemas, paveikiančias kasdieninį žmonių gyvenimą.

Pirmą kartą naujai išrinktas Europos Parlamentas nulems, kas vadovaus ES vykdomajai institucijai, Europos Komisijai, kuri inicijuoja įstatymų leidybą ir prižiūri jų vykdymą. Vadovaujantis naujosiomis taisyklėmis, ES valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie pasiūlys kandidatą Europos Komisijos (EK) pirmininko postui užimti, privalo tai padaryti atsižvelgę į rinkimų rezultatus. EP išrinks naująjį EK pirmininką absoliučia balsų dauguma, t.y., daugiau kaip pusės visų savo narių balsais (376 iš 751). Europos politinės partijos pasiūlys, arba jau pasiūlė, savo kandidatus į EK pirmininko postą dar iki EP rinkimų, leisdamos piliečiams kartu pareikšti savo nuomonę dėl EK pirmininko.

Naujoji politinė dauguma, išaiškėsianti po EP rinkimų, per ateinančius penkerius metus formuos Europos politiką tokiose srityse kaip bendroji rinka, piliečių laisvės ir daugelis kitų. Europos Parlamentas – vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija – šiandien yra esminė, priimanti svarbiausius Europos sprendimus. Jis turi lygias galias su ES šalių vyriausybėmis priimant beveik visus ES teisės aktus. Todėl rinkėjai dabar yra kaip niekad svarbūs.

Politinės grupės

Europos Parlamente šiuo metu yra septynios politinės grupės, atstovaujančios daugiau nei 160 nacionalinių partijų. Pagal EP taisykles grupės nariai turi laikytis panašių politinių pažiūrų, o grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 25 nariai iš bent ketvirtadalio valstybių narių (šiuo metu – mažiausiai iš 7). EP nariai, kurie nenori arba negali būti paskirti į grupę, vadinami „nepriklausomais“.

Rinkimų įstatymai

Egzistuoja bendros ES rinkimų taisyklės, tačiau rinkimai didele dalimi organizuojami pagal atskirų ES šalių tradicijas ir įstatymus. Mažiausias balsuotojo amžius visose valstybėse yra 18 metų, išskyrus Austriją, kur balsuoti galima sulaukus 16. Mažiausias leidžiamas kandidato į EP amžius skiriasi priklausomai nuo šalies. Balsuoti privaloma Belgijoje, Graikijoje, Kipre, ir Liuksemburge.

EP darbai artimiausiu metu

Nors šiuo metu dėmesys skiriamas artėjantiems EP rinkimams, likusieji dabartinės kadencijos EP darbo mėnesiai bus įtempti ir pilni politinių bei teisėkūros sprendimų. Štai tik keletas teisės aktų, numatytų EP darbotvarkėje: bendras žlugusių bankų likvidavimo mechanizmas, bankų sąjunga, indėlių garantijos, telekomunikacijų srities teisės aktų rinkinys, maisto ir gyvūnų sveikatos tikrinimo tvarka, darbuotojų komandiravimo, duomenų apsaugos, gaminių saugos bei uostų paslaugų direktyvos, geležinkelių liberalizavimo rinkinys, ir „vientiso dangaus“ (aviacijos) taisyklės.

Be to, EP dar turi balsuoti dėl galutinių anglies dvideginio išlakų iš automobilių, finansinių priemonių rinkos bei tabako direktyvos tekstų. Darbotvarkėje taip pat numatyti debatai dėl EK/ ECB/TVF „troikos“ bei dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros vykdyto sekimo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA