„Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva yra galingas įrankis, skirtas ir prevencijai, ir sprendžiant į bėdą patekusių bankų pertvarkymo klausimus. Svarbiausia – jis padės taupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Tai vienas iš pagrindinių žingsnių kuriant Bankų sąjungą ir vienas svarbiausių jau dabar įgyvendintų Lietuvos pirmininkavimo prioritetų finansų srityje“, – sakė Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos pirmininkas.

ES Taryba ir Europos Parlamentas sutarė, kad bankų gelbėjimo taisyklės, nusakančios kredito įstaigos savininkų bei kreditorių pareigas gelbstint į sunkumus patekusią finansų įstaigą, bus griežtos – tai turėtų sumažinti riziką finansų sistemoje ir užtikrinti didesnę mokesčių mokėtojų apsaugą finansų krizės atveju.

Šie reikalavimai įsigalios nuo 2016 metų – anksčiau negu sutarta Taryboje šių metų birželį.

Numatomas bankų gelbėjimo fondo dydis, kurį nuosekliai reikia pasiekti iki 2025 metų, sudarys 1 proc. nuo esamų indėlių. Pertvarkant su sunkumais susidūrusius bankus bus galima naudoti Indėlių garantijų schemą, tačiau tik tokia apimtimi, kad nenukentėtų pagrindinė schemos paskirtis – kompensuoti indėlius banko bankroto atveju.

Likusius techninio pobūdžio klausimus ES Taryba ir Europos Parlamentas baigs derinti artimiausiu metu.

Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva įsigalios nuo 2015 metų.