Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (23)
Pirmininkaujanti Lietuva Šengeno erdvės neplės dėl romų?
AP/Scanpix

Pirmininkaujanti Lietuva Šengeno erdvės neplės dėl romų?

Nuo liepos 1-osios pusmečiui Europos Sąjungos (ES) pirmininkavimą perimanti Lietuva ne itin optimistiškai vertina užsitęsusį Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie Šengeno zonos procesą, rašo „EurActiv“.

Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje Lietuvos pirmininkavo pusmečio prioritetams aptarti, Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius Raimundas Karoblis pripažino, jog Bulgarijai ir Rumunijai ką nors žadėti dėl prisijungimo prie Šengeno erdvės „labai sunku“ dėl ne itin teigiamų šalių vertinimo.

Europos Komisijos manymu, Bulgarija ir Rumunija įsiliejimui į Šengeno erdvę pasirengusios jau nuo 2010 metų, tačiau ES narės senbuvės tokioms šalių ambicijoms nepritaria, argumentuodamos pačiomis įvairiausiomis priežastimis – pradedant prasta pasienio kontrolės situacija, korupcija, lėtu progresu Bendradarbiavimo ir patikros mechanizmo (BPM) kontekste ir baigiant šalyse gyvenančių romų bendruomenių praktikuojamomis geresnio gyvenimo kitose valstybėse narėse paieškomis (vadinamasis pašalpų turizmas).

Net kelios ES pirmininkavusios valstybės narės savo prioritetų sąraše buvo nurodžiusius Bulgarijos ir Rumunijos įsiliejimą į Šengeno erdvę.

2011 metais tuo buvo itin užsidegusios Vengrija ir Lenkija. Vėliau ES pirmininkavusi Danija, Kipras ir šiuo metu šią misiją atliekanti Airija tokiu aktyvumu nepasižymėjo. Visą tą laiką Bulgarijos ir Rumunijos planams itin aršiai priešinosi Nyderlandai.

R. Karoblio teigimu, Šengeno zonos plėtimą „galbūt vertėtų“ įtraukti į Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetų sąrašo skyrių „Atvira Europa“. Tačiau Lietuvos nuolatinės atstovybės ES ambasadorius iš karto pridūrė, jog Lietuva savo pirmininkavimo pusmečio prioritetais norėtų įvardyti sritis, kur progreso lūkesčiai iš tiesų realūs.

„Atsižvelgiant į rezultatus, mums labai sunku ką nors prognozuoti. Tai priklausys ir nuo esamos padėties, ir nuo Bulgarijos ir Vengrijos pasiekto progreso, ir nuo ES valstybių narių, šiuo klausimu turinčių abejonių, pozicijos“, - sakė diplomatas.

R. Karoblio teigimu, vadinamasis pašalpų arba socialinis turizmas situaciją dar labiau komplikuoja.

Ir iš tiesų: Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje jau dabar nerimaujama dėl darbuotojams iš Bulgarijos ir Rumunijos taikomų ribojimų panaikinimo, kuris įsigalios nuo 2014 metų liepos 1-osios. Vakarų Europos valstybės konkrečią grėsmę savo socialiniams biudžetams įžvelgia Bulgarijoje ir Rumunijoje gyvenančiose romų bendruomenėse.

D. Grybauskaitė remia Bulgariją

Tuo tarpu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su Bulgarijos ambasadoriaumi Vasilijumi Takevu paskelbė, kad remia šalies siekius prisijungti prie Šengeno erdvės.

Pasak šalies vadovės, Lietuva yra suinteresuota dvišalių santykių su Bulgarija stiprinimu politinio bei ekonominio bendradarbiavimo srityse. Prezidentės teigimu, naujų galimybių skatinti Lietuvos ir Bulgarijos dialogą atsiras netrukus prasidėsiančio pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu.

Bulgarijos stojimas į Šengeno bevizio judėjimo erdvę bus sprendžiamas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu. Bulgarijai tai ypač aktualus klausimas. Pasak valstybės vadovės, Lietuva tvirtai remią šį Bulgarijos siekį, tačiau pabrėžia, jog būtina tinkamai įgyvendinti visas būtinas sąlygas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA