Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (16)
Pigaus alkoholio ieškantys turistai šiurpina Europą

Pigaus alkoholio ieškantys turistai šiurpina Europą

Alkoholio turistai“ – neoficiali, tačiau Europos viešojoje erdvėje vis dažniau vartojama sąvoka. Ne vienos Europos šalies žiniasklaida trimituoja apie srautus pigaus alkoholio mėgėjų, atvykstančių ne susipažinti su nematyta architektūra ar leisti laiką kurortuose, bet pirmenybę teikiančių vaišinimuisi pigesniais alkoholiniais gėrimais.

Nors atvykėliai išleidžia nemažas sumas, tačiau vis labiau ryškėja jų keliamos problemos.

Traukia kainos ir pramogų gausa

Jau anksčiau sparčiai didėjusį „alkoholio turizmo“ populiarumą tarp Europos gyventojų gerokai padidino naujų narių prisijungimas. Naujosios Bendrijos narės nuo nemažos dalies senbuvių be kitų skirtumų pasižymėjo ir gerokai mažesnėmis pramogų, tabako bei alkoholinių gėrimų kainomis. Tokia tendencija išlieka iki šiol: pavyzdžiui, Eurostat duomenimis, Rumunijoje alkoholio kaina siekia 75 proc., o Bulgarijoje – vos 67 proc. vidutinių kainų Europoje.

Tuo tarpu kai kurių Bendrijos senbuvių, taip pat ES nepriklausančių Europos šalių gyventojai už alkoholį moka itin brangiai. Štai kiek anksčiau skelbtais statistikos duomenimis, Suomijoje alkoholis net 175 proc. brangesnis už Europos šalių vidurkį, Švedijoje svaigalų kainos viršija vidutines 161 proc., o ES nepriklausančioje Norvegijoje – net 288 proc. duomenimis, pigaus alkoholio, ypač stipresnio, nėra ir D. Britanijoje, Airijoje, Danijoje ir kai kuriose kitose valstybėse.

Taigi, esant tokiems skirtumams europiečiai, mėgstantys išlenkti taurelę, pradeda ieškoti, kur svaigalai pigesni. Jei anksčiau šis turistų kontingentas vykdavo į pigiu vynu garsėjusias Ispaniją, Italiją, dabar maršrutai dažniau krypsta į Rytus, kur pigus ne tik silpnas alkoholis, bet ir stiprieji gėrimai. Tiesa, Pietų Europos šalys turi platesnį pasilinksminimo įstaigų – kavinių, diskotekų tinklą, o tai irgi labai svarbu tikram „alaus turistui“.

Dar vienas jų bruožas – oficialiai sudėtinga identifikacija. Juk pigaus alkoholio vartojimas tikrai nenurodomas kaip kelionės tikslas, o apie tokių turistų poilsio rezultatus dažniausiai sužinome iš vienos ar kitos šalies pareigūnų pranešimų. Be to, linksmybių mėgėjų nereikia painioti su ekonominiais turistais – europiečiais, vykstančiais svetur įsigyti pigesnių maisto produktų, tabako ar alkoholinių gėrimų. Tikrasis „alaus turistas” atvyksta siekdamas alkoholį vartoti vietoje, o ne gabentis jį namo.

Šlaistosi gatvėmis ir siaubia viešbučius

Nors statistiškai sudėtinga apskaičiuoti, koks nuošimtis iš bendro turizmo srauto atitenka būtent svaigalų turistams, pažvelgus į Europos žiniasklaidą galima teigti, kad tendencija tampa vis pastebimesnė. Štai Čekijos internetas mirga nuo pranešimų apie užsienio jaunimą, į Prahą atvykstantį tik palėbauti.

Teigiama, kad pareigūnai nespėja bausti viešąją tvarką pažeidinėjančio kai kurių šalių, dažniausiai danų, jaunuolių, dažnai netgi nesulaukusių pilnametystės. „The Prague post“ rašo, kad būriai jaunimo iš Danijos į Prahą traukia tiesiog pigiai prisigerti ir pasiausti. „Jaunimas alkoholį geria gatvėje, išėję iš klubų ar alkoholinių gėrimų parduotuvių“, – pasakoja Prahos pareigūnų atstovai.

Tokių turistų kratosi ir kai kurie verslininkai, teikiantys apgyvendinimo paslaugas. Jų teigimu, apsvaigęs jaunimas dažnai siautėja kambariuose, laužo baldus, gadina inventorių. Valstybei išlaidų taip pat netrūksta: šiukšlinamas miestas, gadinama infrastruktūra, daug papildomų išlaidų turi medikai, policija. Vis dėlto yra ir besidžiaugiančių tokiais turistais.

„The Prague post” teigimu, iš alaus mėgėjų nemažą naudą gauna alkoholio parduotuvės, klubai, kai kurie viešbučiai. Akivaizdu, kad pelnas iš tokių turistų – vienas pagrindinių argumentų, pateisinančių juos ir kitose šalyse, kur daugėja „ištroškusių” užsieniečių.

Nepaisant sąlyginės materialinės naudos, tokia neoficiali turizmo rūšis gerokai kenkia tiek Čekijos, tiek Danijos įvaizdžiui, todėl savo tautiečiams kritikos negaili ir patys danai. „The Copenhagen post“ pasakoja, kaip tūkstančiai Danijos jaunuolių atostogų metu traukia į Čekiją svaigintis. Pasak leidinio, jaunimo poelgiai užsienyje verčia raudonuoti net danų diplomatus.

Informacijos apie alkoholio turistų keliamas problemas gausu ir kitų šalių viešojoje erdvėje. Vienas Bulgarijos interneto dienraštis publikacijoje „Bulgarija – alkoholio turistų rojus“ pabrėžia, kad Vakarų šalių jaunimas plūsta į Belgiją ne mėgautis nuostabiais šalies paplūdimiais, jūra, bet vaišintis pigiu alkoholiu. Padauginę svaigalų turistai ima siautėti, neretai apsinuodija. Bulgarų pareigūnai pažymi ir kitas šios srities problemas. Rašoma, kad apsvaigę turistai nukenčia nuo vagių, įsivelia į muštynes, taip pat didina prostitucijos problemą.

Baltijos regionas – ne išimtis

Lietuva, Latvija bei Estija taip pat nėra išimtis. Latviai, o ypač estai jau daugelį metų stebi minias skandinavų, atvykstančių apsipirkti. Tai ekonominiai turistai, kurie su pilnais krepšiais vyksta namo. Tačiau, kaip skelbia Estijos žiniasklaida, pulkai atvykėlių, ypač suomių, dažnai keliauja turėdami tikslą pigius pirkinius vartoti vietoje. Kaip rašo neurope.eu, nuo pat Estijos įstojimo į ES tūkstančiai suomių užplūdo šalį.

Nemažai turistų vietoje vartoja pigų vietinį alkoholį, kartais net ne kavinėse ar baruose, o tiesiog parkuose ar šalia alkoholio parduotuvių. Neblaivūs suomiai įsivelia į konfliktus, kartais tampa vagių taikiniu. Be abejo, suomių turistai – išskirtinis reiškinys, nes jie sudaro beveik pusę visų užsieniečių, apsilankančių šioje šalyje. Suomiai palieka milžiniškas sumas eurų, tačiau į keliamas problemas taip pat negalima nekreipti dėmesio.

Jei Estiją mėgsta suomiai, tai kaimyninėje Latvijoje vieši tūkstančiai pramogautojų iš Didžiosios Britanijos. Netgi populiarusis „The Guardian“ apie tautiečių siautėjimus Latvijoje rašė neslėpdamas nuostabos. „Trūko kantrybė dėl lėbaujančių atvykėlių iš D. Britanijos. Jie jau trukdo kitiems turistams. Juk mes turime ir turistų iš kitų šalių“, – laikraštis citavo Latvijos valdžios požiūrį.

Remiantis Latvių spauda „The Guardian“ pasakoja, kad nuo alkoholio apsvaigę D. Britanijos gyventojai dažnai pažeidžia viešąją tvarką: laksto nuogi, dergia viešas vietas, triukšmauja ir t.t. Latvijos atstovai kovos su tokiu reiškiniu būdą įvardijo specialios turizmo policijos įkūrimą sostinės senamiestyje, kur lankosi daugiausiai užsieniečių.

Nors oficialios statistikos, kiek turistų į Lietuvą ar kitas šalis atvyksta vien dėl palyginti pigaus alkoholio, nėra, apie neblaivių užsieniečių padaromus viešosios tvarkos pažeidimus Lietuvoje taip pat girdime nuolat.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai patikslino, kad Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį už alkoholinių gėrimų vartojimą ar girto pasirodymą viešoje vietoje buvo nubausta 111 užsienio valstybių piliečių, už nedidelius chuliganizmus atsakomybėn patraukti 83 užsieniečiai, už viešosios rimties trikdymą atsakomybėn patraukta 19 užsieniečių. Nors šis skaičius bendrame turistų sraute atrodo nedidelis, tačiau viešoje erdvėje nuolat aprašomi įkaušusių svečių siautėjimai solidumo Lietuvai ir toms šalims, iš kurių svečiai atvyksta, neprideda.

Kantrybė turi ribas

Senosios „alaus tranzito” valstybės, su šiuo reiškiniu susidūrusios gerokai anksčiau nei dauguma naujų ES narių, turi ir didesnę patirtį kovojant su neigiamomis šio reiškinio pasekmėmis. Nors šios šalys palaipsniui kratosi buvusių etikečių, tačiau, nepaisant pastangų ir pasikeitusių svaigalų mėgėjų maršrutų, čia vis dar galima sutikti minias svirduliuojančių užsieniečių.

Štai Ispanijos valdžią prieš porą metų taip įsiutino nuolat girtaujantys turistai, kad politikai oficialiai prakalbo apie veiksmingesnių būdų, kaip pažaboti „alkoholio turizmą“, paiešką. Valdžios pasipiktinimą sukėlė spontaniškos riaušės Kosta Bravos kurorte, kai nuo alkoholio apsvaigusių užsieniečių minios siaubė miestą, daužė parduotuvių vitrinas, susirėmė su pareigūnais.

Jau 2004 m. po panašių incidentų buvo pavartotas terminas „besaikis turizmas“ ir kalbėta apie būtinybę labiau kontroliuoti šią sritį, tačiau incidentai kartojosi. Pasilinksminti mėgstančius turistus į Ispaniją traukė ir vis dar masina ne tik pigus vietinis vynas, bet ir milžiniškas pasilinksminimų sektorius, nes jo dažnai nėra Rytų Europos valstybėse. Vis dėlto, po 2011 m. riaušių ir kitų įvykių valdžios atstovų kantrybė baigėsi – nutarta uždaryti barus, kuriuose kyla daugiausiai konfliktų, riboti lankymąsi diskotekose, ypač nepilnamečiams, griežčiau kontroliuoti prekybą alkoholiu.

Dar vienas būdas kovoti su turistais, kurie atvyksta tokiais tikslais – didinti akcizus alkoholiui. Būtent ir Ispanijos vyriausybė pastaruoju metu akcizo mokestį padidino net 10 proc. Vis dėlto, silpnieji gėrimai, ir taip ganėtinai pigūs šioje šalyje, apmokestinti nebuvo. Akcizus palaipsniui didina ir kitos Europos šalys, o pati Bendrija ne tik ekonominėmis, bet ir visomis kitomis priemonėmis ragina kovoti su didėjančiu alkoholio vartojimu.

Statistika rodo, kad alkoholis yra pagrindinė nelaimingų atsitikimų priežastis. Dėl trečdalio kelių eismų mirčių kaltas alkoholis. Europos Sąjungoje per metus nuo alkoholio miršta 195 tūkst. žmonių.

Europos Parlamente plačiai diskutuojama dėl to, kad vartotojai turi būti informuoti apie alkoholinių gėrimų ingredientus, kalorijas, alergizuojančias medžiagas, nitratus ir kitas jame esančias medžiagas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA