Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (16)
Judėjimas už Venecijos nepriklausomybę

Penki reikšmingi ir dėl Ukrainos krizės nepastebėti įvykiai

Kol visų dėmesys buvo nukreiptas į įvykius Ukrainoje, Europoje įvyko gana svarbių pokyčių. Globalpost.com aptaria penkis iš jų.

1. Prancūzija pasuko į kraštutinę dešinę.

Sekmadienį Prancūzijoje įvykusiuose savivaldos rinkimuose geriausių savo visų laikų rezultatų pasiekė Nacionalinis frontas - kraštutinių dešiniųjų, antiimigrantų, euroskeptikų griežto kurso konservatorių partija (beje, jie daugiau nebenori būti vadinami kraštutiniais dešiniaisiais).

Marine Le Pen
Marine Le Pen
© AFP/Scanpix

„Tai dvipartinės politikos Prancūzijoje pabaiga“ - paskelbė partijos lyderė Marine Le Pen. „Nacionalinis frontas taps svarbia nepriklausoma politine jėga nacionaliniu ir vietos lygiu“. Ši partija visoje šalyje gavo 7 proc. visų balsų. Palyginimui, prezidento Francois Hollande'o valdančioji socialistų partija surinko 43 proc. balsų, o centro dešinė – 48 proc. Iš 36 tūkst. Prancūzijos savivaldybių Nacionalinis frontas visišką pergalę pelnė tik vienoje – buvusiame angliakasių miestelyje Henin Bomone. Tačiau tradiciškai Prancūzijos balsuotojai, pamaištavę pirmajame rinkimų ture, antrajame ture linkę grįžti prie vyraujančių partijų.

Vis dėlto, nepaisant abejonių, šie rezultatai yra akivaizdus paskatinimas M. Le Pen, kurios tėvas, partijos įkūrėjas ir idėjinis lyderis Jeanas-Marie Le Penas praeitą savaitę viename televizijos interviu pažėrė pagyrų Rusijos prezidentui V. Putinui dėl Krymo užėmimo. Partija gali tikėtis gerų rezultatų ir gegužės pabaigoje įvyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Prognozuojama, kad šiuose rinkimuose balsuotojai vėl išreikš savo pasipiktinimą vyraujančių partijų nesugebėjimu sumažinti nedarbą ir pakelti ekonomiką.

2. Buvusio Jugoslavijos prezidento, nuteisto už karo nusikaltimus, bendražygis išrinktas premjeru.

Buvusio serbų diktatoriškojo vadovo Slobodano Miloševičiaus, kuris dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjo kruviną karą visoje buvusios Jugoslavijos teritorijoje, anuometinis bendražygis išrinktas ministru pirmininku rinkimuose, kuriuos jo oponentas pavadino „politiniu cunamiu“.

Aleksandras Vučičius
Aleksandras Vučičius
© Scanpix

Buvęs informacijos ministras Aleksandras Vučičius, greičiausiai, bus paskelbtas naujuoju Serbijos premjeru, nes jo Progresyvioji partija laimėjo 158 iš 250 vietų parlamente. Tai precedento neturinti persvara nuo 2000 m., kai Serbija pasuko demokratijos keliu. Vis dėlto teigiama, kad jaunatviškasis kurstytojas, kuris liaupsino asmenis, įtariamus vykdžiusius Bosnijos serbų genocidą, bandė griežtai užgniaužti kritiką žiniasklaidoje ir reikalavo, kad kaimyninės šalys būtų prijungtos prie „Didžiosios Serbijos“, nuo anų laikų sušvelnėjo. A. Vučičius, kuriam dabar 44 m., prisistato liberaliu reformatoriumi, siekiančiu sumažinti korupciją, modernizuoti ekonomiką ir nukreipti Serbiją link narystės Europos Sąjungoje.

3. 9 iš 10 Venecijos gyventojų balsavo už atsiskyrimą nuo Italijos.

Tuo metu, kai Kryme vyko referendumas dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos, 2 mln. Venecijos ir aplinkinio Veneto regiono gyventojų dalyvavo internetiniame balsavime dėl atsiskyrimo nuo Italijos. Savaitę vykusio balsavimo rezultai buvo paskelbti šeštadienį. Paaiškėjo, kad 89 proc. balsavusiųjų nori, kad turtingiausias Italijos regionas atsiskirtų. „Veneto regionas finansiškai remia Italiją“, - pasakė nepriklausomybės judėjimo atstovas Lodovico Pizzati Rusijos RT televizijai, kuri, nenuostabu, labai plačiai nušvietė šį balsavimą.

Referendumas nėra nei oficialus, nei teisiškai įpareigojantis, todėl Roma jį praktiškai ignoravo. Tačiau šis bandymas atgaivinti Venecijos Respubliką – kuri ne vieną šimtmetį buvo nepriklausoma ir gana įtakinga valstybė, kol aštuoniolikto amžiaus pabaigoje Napoleonas jos nepanaikino – parodo stiprų nepasitikėjimą vyraujančia Italijos valdžia. Šį balsavimą, tikėtina, labai palaikys Škotija ir Katalonija, kurios šių metų pabaigoje ruošiasi surengti referendumus dėl nepriklausomybės.

4. Olandų politikas pareiškė, kad šalyje per daug marokiečių.

Olandų ultradešiniųjų lyderis Geertas Wildersas užėmė aukštas pozicijas nuomonių apklausose, o jo Laisvės partijai buvo prognozuojama pergalė gegužę vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Tačiau praeitą savaitę Hagoje jis surengė prieš emigrantus nukreiptą kampaniją. Susibūrusių šalininkų minios jis paklausė, ar šie norėtų, kad šalyje gyventų daugiau, ar mažiau marokiečių.

Geertas Wildersas
Geertas Wildersas
© Reuters/Scanpix

„Mažiau, mažiau!“ - skandavo šalininkai. „Nesijaudinkit, mes tuo pasirūpinsim“, - su šypsena patikino juos G. Wildersas. Kai šio incidento vaizdo įrašas pasirodė „YouTube“ įrašų svetainėje, ir vokiečių žurnalistai jame įžvelgė paraleles su nacių propaganda, G. Wilderso reitingai staigiai smuko, o iš partijos pasitraukė vyresni nariai – įskaitant grupės lyderį Europos Parlamente. Marokiečiai kartu su turkais, vokiečiais ir indoneziečiais sudaro didžiausias mažumų bendruomenes Nyderlanduose. Pamatęs, kokią priešišką visuomenės reakciją sukėlė jo kalba, G. Wildersas puolė teisintis neturėjęs omenyje visų marokiečių, o tik tuos, kurie yra susiję su nusikalstamu pasauliu.

5. Protestai Ispanijoje.

Nors pranešimai apie įvykius Ukrainoje nustelbė informaciją apie euro zonos skolų krizę, ši problema niekur nedingo. Šį savaitgalį į Ispanijos sostinę Madridą suplūdo dešimtys tūkstančių ispanų protestuotojų iš visos šalies (dauguma jų atėjo pėsčiomis). Jie dalyvavo „Žygyje už orumą“, protestuodami prieš griežtas priemones, kurias įgyvendinus ketvirtadalis darbuotojų neteko darbo.

Protestas buvo taikus iki šeštadienio vakaro, kai kilus riaušėms buvo sužeistas 101 žmogus, iš jų 69 policininkai. Suimti 24 amenys, nukentėjo bankai ir istorinė kavinė. Nors Ispanijos ir kitų Pietų Europos šalių ekonomikoje pastebimi pirmieji atsigavimo ženklai, gyventojai jų dar nepajuto, ypač sunkiai verčiasi jaunimas. Graikijoje jaunimo nedarbas siekia 59 proc., Ispanijoje – 54 proc., o Italijoje 42 proc.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA