Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (112)
Pavojaus signalas: virstame nutukėlių tauta

Pavojaus signalas: virstame nutukėlių tauta

Kodėl daugelis žmonių Europoje skursta arba jaučiasi nelaimingi, tačiau ne meta svorį, o storėja? Nutukusių ar viršsvorio turinčių vyrų rodikliai Europos Sąjungos šalyse auga kaip ant mielių, na, o moterys stabiliai neliesėja. Bent jau taip rodo statistika. Įvairios pastarųjų metų priemonės ir nauji reglamentai irgi patvirtina: Europos Sąjungai vis labiau rūpi storulių sveikata.

Tyrinėdami skurdo, nedarbo ir maisto kokybės klausimus, didėjančios nutukimo problemos nepamiršta ir Europos Parlamento nariai.

Psichologai ir psichoterapeutai vardija priežastis. Jau greitai reguliuoti kūno svorį piliečiams padės ne tik švietėjiška veikla ir sveikatos programos, bet ir ES valstybių maisto produktų gamintojai.

Pastarieji dar šiemet privalės pereiti prie naujos maisto produktų ženklinimo tvarkos – privalomai žymėti produkto maistingumą.

Žmonės pakeitė maistą, maistas – žmones

Lietuvos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba maisto produktų gamintojus šiam žingsniui jau ruošia. Nors naujas Europos Sąjungos reglamentas, įpareigojantis vartotojams teikti išsamesnę informaciją apie maisto produktus, įsigalios nuo šių metų gruodžio 13 dienos, jam pasirengti reikia laiko, nes naujovių numatoma nemažai.

Užmetus akį į naujus reglamento reikalavimus, matyti, kad juose atsispindi tam tikri maisto pramonės poslinkiai ir žmonių sveikatos pokyčiai. Kas gi pasikeitė?

„Visų pirma paminėtinos tokios visuomenės sveikatos problemos kaip viršsvoris, nutukimas ir su juo susijusios ligos, alergijos maistui ar tam tikrų maisto produktų netoleravimas“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Ona Sužiedelytė.

Storulių klausimas neva skurstančioje Lietuvoje nėra joks prasimanymas. Anot O. Sužiedelytės, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2010 metais atliko Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimą. Jo duomenys buvo palyginti su analogiškų tyrimų, atliekamų nuo 1994 metais, duomenimis. Nustatyta, kad per tyrimo laikotarpį nuo 1994 m. iki 2010 m. viršsvorio paplitimas tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 60 proc., o nutukimo – nuo 10 proc. iki 19 proc. Tuo tarpu viršsvorio ir nutukimo paplitimas tarp moterų per tuos metus beveik nepakito: viršsvoris nustatytas pusei, o nutukimas – penktadaliui moterų.

Vieninga tvarka visoje ES

Panaši situacija, anot valstybinės maisto produktų inspektorės, yra ir daugelyje kitų Europos šalių. Atsižvelgiant į tai, 2007 metų gegužės 30 dienos Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti teigiama, kad ženklinimas nurodant maistinę vertę – vienas iš svarbių būdų siekiant informuoti vartotojus apie maisto produktų sudėtį, kaloringumą ir padėti jiems.

„Tai viena iš priežasčių, kodėl naujajame reglamente atsirado reikalavimas pateikti informaciją apie maisto produktų maistingumą“, – aiškino O. Sužiedelytė.

Anot jos, visuomenę vis labiau ima dominti mitybos ir sveikatos ryšio bei individualius poreikius atitinkančių maisto produktų pasirinkimo klausimai. Atsižvelgiant į visuomenės sveikatos problemas ir siekiant kuo aukštesnės vartotojų apsaugos ir buvo nuspręsta priimti naująjį reglamentą.

Naujasis reglamentas, pasak valstybinės maisto produktų inspektorės Onos Sužiedelytės, svarbus tuo, kad visose Europos Sąjungos valstybėse bus taikomas tiesiogiai ir visiškai suvienodins fasuotų maisto produktų bendruosius ženklinimo reikalavimus.

Užrašai privalės būti įskaitomi

„ES institucijos per pastaruosius metus priėmė išties nemažai minėtus maisto politikos elementus stiprinančių teisės aktų. Vienas pagrindinių – Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Šį teisės aktą Europos Parlamento Aplinkos, maisto saugos ir visuomenės sveikatos komitete, kurio narė esu, svarstėme 2009–2010 metais, o galutinai jis buvo priimtas 2011 metų pabaigoje. Kadangi jame pateikiama daug naujų nuostatų, prie kurių turės prisitaikyti ir maisto produktų gamintojai, nurodyta, kad pats Reglamentas bus pradėtas taikyti nuo 2014 metų pabaigos“, – sakė Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Europarlamentarė įvardija ir pagrindines reglamente nurodytas nuostatas: gamintojai ant pakuotės turės aiškiai, vartotojui suprantamai ir, svarbiausia, įskaitomu šriftu išsamiai nurodyti produkto sudėtį. Turės būti nurodomos tiek produkto sudedamosios dalys, tiek produkte esantys riebalų, druskų, angliavandenių, baltymų kiekiai, produkto energinė vertė, tinkamumo vartoti terminas, kilmės vieta ir panašūs vartotojui svarbūs dalykai.

„Žinoma, svarstydami šį reglamentą atsižvelgėme ir į tai, kad kai kuriais atvejais gali būti sudėtinga nurodyti visą šią informaciją – pavyzdžiui, restoranų valgiaraščiuose, kur patiekalo sudėtis gali nežymiai keistis priklausomai nuo turimų produktų, taip pat smulkiųjų prekiautojų, pavyzdžiui, turgavietėse, parduodamuose produktuose“, – pastebėjo R. Mokūnaitė-Mikulėnienė.

Įpareigos ir prekiautojus internetu

Nauji įpareigojimai palies ir prekiautojus nuotolinėmis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, internetu. Jiems nustatyta pareiga visą privalomą informaciją apie maistą pateikti iki pasibaigiant įsigijimo procesui. Kartu su išsamia informacija apie maisto produkto sudėtį bus nurodomas ir jo maistingumas.

„Atkreiptinas dėmesys, kad pagal dabar galiojančius bendruosius ženklinimo reikalavimus nustatančius teisės aktus, maistingumo deklaracijos pateikti neprivaloma – išskyrus atvejus, kai pateikiami teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą: tada atsiranda pareiga minėtą informaciją pateikti“, – priminė O. Sužiedelytė.

Ji taip pat sakė, kad pradėjus taikyti naująjį reglamentą, pasikeis iki to laiko galiojusi maistingumo deklaracijos forma, deklaracijoje pateikiamų medžiagų sąrašas, medžiagų išdėstymo eiliškumas. 
Privalomoje maistingumo deklaracijoje turės būti nurodoma ši informacija: energinė vertė ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukrų, baltymų bei druskos kiekiai.

Privalomos maistingumo deklaracijos turinys galės būti papildytas nurodant mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, krakmolo, skaidulinių medžiagų ir vitaminų ar mineralinių medžiagų, kurių dalis yra didelė, kiekius.

Lentelės viršuje – riebalai

Nauja maistingumo deklaracija nuo šiuo metu galiojančio varianto skirsis tuo, kad šiuo metu deklaracijoje esantį natrį pakeis druska. Manoma, kad vartotojui tai bus suprantamesnė informacija.

Vienas iš svarbių mitybos ir gyvenimo būdo pokyčius žymintis rodiklis – deklaracijos lentelės pradžioje bus pateikiama informacija apie riebalus, o ne baltymus. Riebalai yra tai, į ką pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį produkto pirkėjas.

Ar šias lenteles skaitys vien moterys, ar ir kūno svorį sparčiai auginti pradėję Lietuvos vyrai? O gal jie tunka ne nuo maisto?
Anot psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, ūmiam Lietuvos vyrų svorio augimui turėjo įtakos pirmiausia du veiksniai: maisto sudėtis ir tai, kad vyrai kur dažniau tampa darboholikais nei anksčiau.

Moterims pakitusi maisto sudėtis rūpi labiau. „Moterys kruopščiau renkasi produktus, o vyrai dažniausiai valgo tai, kas jiems paduota, dažnai maitinasi viešojo maitinimo įstaigų maistu. Moterys žiūri, ką valgo. Jos dažniausiai pačios renkasi, gamina pačios. Jos visada dėdavo pastangų, kad nesustorėtų, taip elgiasi ir dabar – stengiasi maisto produktus rinktis. Kadangi vyrai šitaip stengtis nelinkę, tai dabar jie ėmė labiau tukti“, – samprotavo G. Petronienė.

Karjeros žmonės – storesni?

Lietuvos vyrai, kaip pastebi psichoterapeutė, skirtingai nei sovietmečiu, patyrė stiprų polinkį į darboholizmą. „Ir kaipgi jie elgiasi? Per dieną puldinėja, puldinėja, o vakare nori atsipalaiduoti ir prisikemša. Toks žmogus vakarieniauja triskart, o dar užgeria alumi – dėl to apetitas dar padidėja. Tipiškas darboholikas be alaus neapsieina nė vakaro“, – sakė G. Petronienė.

Anot jos, dėl panašių priežasčių priauga svorio tiek karjeros vyrai, tiek karjeros moterys. Tačiau dėl to žmonės patiria ir psichologinių problemų: niekas priaugęs per daug svorio gerai nesijaučia.

Tarp G. Petronienės klientų yra ir tokių, kurie patiria vadinamojo emocinio valgymo bėdų: „Toks žmogus negali atsipalaiduoti, dėl to valgo, nors gerai žino, kad to neturėtų daryti. Tačiau atsipalaiduoti jam tuo metu svarbiau nei jo svoris. Dėl to jis renkasi vieną iš dviejų blogybių.“

Bus lengviau pasirinkti produktus

Vis dėlto psichoterapautė linkusi manyti, kad maistingumo žymėjimas bus naudingas net savo maisto kaloringumu nelabai besirūpinantiems vyrams: „Pastebima, kad ir vyrai dažniau ima laikytis dietų. Manau, ir jie jau pastebi, iš ko sudarytas produktas. Kai šis maistingumas bus lengviau suskaičiuojamas, vyrams į tai atsižvelgti bus lengviau. Manau, tai bus naudinga visiems.“

Nutukimo ir viršsvorio temos Europos parlamente netyla. Europos Komisiją įvairiais viršsvorio ir nutukimo klausimais pastaruoju metu atakuoja Austrijos atstovė europarlamentarė Angelika Werthmann. Ji ragina Europos Komisiją atsižvelgti vaikų nutukimo problemas, kurios, kaip teigia amerikiečių tyrėjai, susijusios su tėvų išsilavinimu.

Nustatyta, kad žemesnio išsilavinimo tėvų šeimose nutukusių vaikų daugiau nei tų, kurių išsilavinimas aukštesnis. Europos Parlamento narė mano, kad dėmesys tėvų švietimui padėtų išvengti didesnių sunkumų, kai tenka spręsti vaikų nutukimo problemas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA