Šioje ataskaitoje teigiama, jog pasaulinis spaudos laisvės indeksas daugiau nei per dešimt metų pasiekė žemiausią tašką. Vis didėja Šiaurės Europos, kur fiksuojami aukščiausi spaudos laisvės rodikliai, atotrūkis nuo likusios Europos dalies. Tuo tarpu Pietų Europos valstybėse fiksuojami spaudos laisvės rodikliai prilygsta situacijai Burkina Fase ar Botsvanoje, rašo „Euractiv“.
Iš dalies pasaulyje fiksuojamas spaudos laisvės rodiklių prastėjimas susijęs su indekso smukimu keliose Artimųjų Rytų šalyse, tarp kurių Egiptas, Libija ir Jordanija, neramumais Turkijoje, Ukrainoje ir keliose Rytų Afrikos valstybėse bei situacijos pablogėjimu palyginti atviroje JAV žiniasklaidoje.
Kaip teigiama šioje ataskaitoje, ypatingai reikšmingas spaudos laisvės situacijos prastėjimas fiksuojamas krizės kankinamoje Graikijoje ir Ispanijoje. Graikija iš 2012 m. užimtos 65-tos vietos 2013 m. nukrito į 83-čią poziciją, o Ispanija iš 43-čios vietos nukrito į 52-ą poziciją.
Kipras nukrito iš 37-tos į 45-tą vietą, o Bulgarija - iš 77-tos į 78-tą vietą. Trys prasčiausiai įvertintos ES valstybės – į 81-os iš 83-čios vietos pakilusi Kroatija, kaip ir Botsvana 83-čią vietą užėmusi Graikija bei kartu su Burkina Fasu 86-tą vietą užėmusi Rumunija.
Geriausiųjų dešimtuke atsidūrė šešios ES valstybės narės: Suomija, Švedija, Belgija, Danija, Liuksemburgas ir Nyderlandai.
Keletas ES šalių narių pagerino savo rezultatus. Pavyzdžiui, Estija iš 2012 m. užimtos 22-os vietos 2013 m. pakilo į 13-tą poziciją.
Keleto ES šalių narių rezultatai – geriausi visame pasaulyje. Švedija pirmąja vieta dalinasi su ES nepriklausančia Norvegija. Belgija, Suomija ir Nyderlandai dalinasi trečiąja vieta, o Danija ir Liuksemburgas šeštąja vieta dalinasi su ES nepriklausančia Šveicarija.
Estija ir Airija atsidūrė 13-oje, Vokietija ir Portugalija 19-oje, Čekija 27-oje, Jungtinė Karalystė (JK) 31-oje, o Prancūzija, Malta ir Slovakija – 35-oje vietoje.
Lietuva ir Slovėnija pasidalino 40-ta vieta, Kipras atsidūrė 45-oje, Lenkija 47-oje, Ispanija 52-oje, Latvija 55-oje, Italija 68-oje, o Vengrija 74-oje vietoje.
Keturiose ES šalyse narėse – tik dalinė spaudos laisvė
Vertinant spaudos laisvę, 63 (32 proc.) Iš 197 valstybių ir teritorijų 2013 m. buvo įvertintos kaip laisvos, 68 (35 proc.) dalinai laisvos, o 66 (33 proc.) kaip nelaisvos žiniasklaidos prasme.
Kelios ES narystės siekiančios valstybės bei šalys kandidatės ataskaitoje apibūdinamos kaip turinčios dalinę spaudos laisvę.
Juodkalnija ir Serbija užėmė 74-tą šio sąrašo vietą, Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas atsidūrė 96-oje vietoje.
Makedonija ir Turkija užėmė 120-tą šio sąrašo vietą. Prasčiausia situacija spaudos laisvės prasme fiksuojama Šiaurės Korėjoje ir Turkmėnijoje – abi šios šalys atsidūrė 196-oje šio sąrašo vietoje.
Europos universiteto institutas (The European University Institute) pasaulinį žiniasklaidos laisvės mažėjimą apibūdina kaip grėsmę žurnalistams ir viso pasaulio gyventojams. Tiek diktatūrinėse, tiek ir demokratinėse valstybėse gyvenantys bei dirbantys žurnalistai susiduria su vis didėjančiu spaudimu, nes valstybės vis dažniau priima žiniasklaidą ribojančius įstatymus, skirtus bausti žurnalistus bei neleisti jiems laisvai skleisti informacijos. Tokiu būdu trikdomas laisvas informacijos srautas.
Europoje ekonominės krizės padariniai prisidėjo prie žiniasklaidos laisvės ribojimo bei didėjančio žurnalistams daromo spaudimo.
Graikijoje buvo nutraukta valstybinio transliuotojo veikla.
Bulgarijoje reporteriai ne kartą yra tapę policijos pareigūnų smurto proveržių aukomis, o Vengrijos parlamentarai šiuo metu įgyvendina represiniais įstatymais paremtas žiniasklaidos reformas. Kroatijoje, Italijoje ir Slovėnijoje žurnalistams dėl nepalankių reportažų, kuriuose ginamas viešasis interesas, gresia įkalinimas.