Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Nicolas Sarkozy ir Angela Merkel

Paviešinta, apie ką už uždarų durų kalbasi ES lyderiai

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimai visada varginantys. Kipro prezidentui Nikosui Anastadiadesui teko į delegacijai skirtą patalpą atsigabenti lovą tam, kad galėtų laikas nuo laiko nusnausti per naktinius finansinės paramos paketo Graikijai skyrimo bei kitų neatidėliotinų reikalų aptarimą.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmenybę teikė kofeinui. Jis buvo nurodęs savo padėjėjams pastatyti delegacijai skirtoje patalpoje „Nespresso“ kavos aparatą. Be to, su juo kartu į susitikimus atvažiuodavo asmeninis virėjas, nes jis nemėgo belgiškų patiekalų.

Kaip praneša „Euobserver“, vasario 27 d. Berlyne pristatoma knyga „Tie, kas valdo Europą“ (Europa's Strippenzieher). Šios knygos autoriai Cerstin Gammelin ir Raimundas Loew’as – Vokietijos dienraščio „Sueddeutsche Zeitung“ ir Austrijos transliuotojo ORF korespondentai. Jiems pavyko gauti beveik kiekvieną mėnesį 2010–2013 m. įvykusių ES viršūnių susitikimų įrašus.

Šie įrašai vadinami Antici protokolais bei yra vieninteliai oficialūs, tačiau slapti viršūnių susitikimų įrašai.

Antici vadinamas kurios nors šalies diplomatas, kuris įrašinėja, kas sakoma per viršūnių susitikimus. Šį pavadinimą diplomatai gavo iš XX a. aštuntojo dešimtmečio italų diplomato Paolo Massimo Antici, kuris tapo šios užrašymo sistemos pradininku. Ši sistema iš esmės yra paremta nuogirdomis. Diplomatas, sėdintis prie vieno stalo su ES vadovais, kas 15 minučių išeina ir perduoda valstybiniams Antici diplomatams tai, kas buvo pasakyta susitikimo metu.

„Nė vienas Antici diplomatas pats nėra girdėjęs tai, ką užrašo, tačiau šie protokolai – tai vienintelis būdas sužinoti, apie ką kalbasi ES vadovai viršūnių susitikimo metu“, - rašoma šioje knygoje.

Šiuose protokoluose nemažai dėmesio skiriama Vokietijos kanclerės Angelos Merkel tarpininkavimo talentui. Daugumos per krizę surengtų viršūnių susitikimų metu ji galėjo būti užtikrinta, kad jos poziciją rems N. Sarkozy.

2011 m. spalio mėn. įvykusio susitikimo užrašai rodo, kad Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Davidas Cameronas paragino imtis rimtesnių ir drastiškesnių veiksmų bei pasiūlė steigti 2–3 trln. eurų (apie 7 – 10 trln. litų) nuolatinį finansinės paramos fondą. Tačiau N. Sarkozy ir A. Merkel susivienijo ir nepalaikė šios D. Camerono idėjos.

„D. Cameronas praleido puikią galimybę užsičiaupti. Gal jau pakaks mus nuolat kritikuoti bei diktuoti, ką turėtume daryti. Sakai, kad nekenti euro, tačiau dalyvauji šiuose pasitarimuose“, - sakė N. Sarkozy.

A. Merkel linkusi būti diplomatiškesnė, tačiau jos tonas taip pat griežtas. „Paliekame fondą tokį, kokį buvome sutarę, arba euro zonai nepriklausančioms valstybėms taip pat teks mokėti.“

D. Cameronas A. Merkel mintį supranta ir daugiau nieko nebesako. Pritariama Europos stabilumo mechanizmui – jį sudarys 500 mlrd. eurų (1,73 trln. litų).

2010 m. kovo ir spalio mėn. viršūnių susitikimų užrašai rodo stiprius derybinius A. Merkel įgūdžius.

Kovo mėn. ji atsisako skirti daugiau lėšų ES skurdo mažinimo tikslams pasiekti, nepaisant karštų ginčų bei didžiajai ES šalių narių daliai remiant šią idėją. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso mėgina rasti politinį sutarimą remdamasis tuo, kad iki 2020 m. ES šalyse narėse gyvenančių skurstančių ir socialinę atskirtį išgyvenančių asmenų skaičius turi sumažėti 20 mln.

„Vokietija nesutiks remti skurdo mažinimo. Tai gali nuskambėti šiurkščiai, tačiau ši problema nėra ES kompetencijoje, už tai atsakingos pačios valstybės“, - pareiškė A. Merkel bei pridūrė, jog Vokietijos parlamentas niekada nepritars tokiam ES tikslui, nes tai pareikalautų papildomų finansinių resursų.

Jos poziciją paremia tik Nyderlandai, tuo tarpu N. Sarkozy tyli. Paprastai Vokietiją remianti Austrija kartu su Graikija bei Portugalija palaiko J. M. Barroso pusę.

Galiausiai randamas kompromisas, kurį pasiūlo ES veteranas ir tuometinis Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris. Jis pasiūlo praplėsti skurdo apibrėžimo ribas, todėl į šią kategoriją patenka daugiau žmonių, o pasiekti 20 mln. tikslą tampa paprasčiau. Tokiam siūlymui pritaria ir A. Merkel.

Praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo rastas sutarimas dėl pirmosios Graikijai skirtos finansinės paramos paketo dalies, o Graikijai vis dar nevykdant savo įsipareigojimų, A. Merkel pasiūlo šokiruojantį situacijos sprendimo būdą – įsipareigojimų dėl deficito nevykdymas turėtų būti prilygintas žmogaus teisių nusižengimui.

„ES sutarties 7 straipsnyje numatoma galimybė esant labai rimtoms aplinkybėms pažeisti balsavimo teisei. Tai nėra visuomenės pažeminimas, jei keliamas pavojus eurui, visoms euro zonai priklausančioms valstybėms bei galiausiai visos ES egzistavimui“, - 2010 m. spalio mėn. teigė A. Merkel.

7-ajame ES sutarties straipsnyje nurodoma galimybė stabdyti šalies balsavimo teisę ES Taryboje. Ši galimybė buvo įtraukta į ES sutartį po to, kai Austrijos valdančioji koalicija buvo suformuota kartu su ultradešiniųjų politinių pažiūrų partija. Tai paspartino ES šalių boikotą, nes tai buvo įvertinta kaip žmogaus teisių laisvės ir demokratijos pažeidimas.

„Mes patvirtinome 7-ąjį sutarties straipsnį dėl žmogaus teisių pažeidimo. Turime taip pat rimtai vertinti ir euro klausimą“, - pridūrė A. Merkel.

Tam pirmasis paprieštaravo Rumunijos prezidentas Traianas Basescu. „Ši situacija negali būti prilyginama žmogaus teisių pažeidimui“, - patikino jis.

Liuksemburgas, Ispanija bei Graikija taip pat išreiškė pasipiktinimą.
Tuo tarpu N. Sarkozy ir vėl palaikė A. Merkel poziciją. „Balsavimo teisės stabdymas minimas sutartyje, todėl negalima būtų teigti, kad šis siūlymas neturi pagrindo“, - samprotavo jis.

ES Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy patikina, kad šį klausimą vertėtų aptarti detaliau, nes kol kas sprendimo priimti dar negalima.
Galbūt A. Merkel ir buvo šiek tiek per daug stačiokiška, tačiau bėgant metams jos mokėjimas iškelti tam tikras sąlygas dėl kiekvieno finansinės pagalbos paketo ar nuolaidos, kuriai ji pritaria, tapo tobulesnis.

Net ir 2012 m. liepos mėn. įvykusio viršūnių susitikimo metu, kai Prancūzijai, kurią tuo metu jau atstovavo Francois Hollande’as, kartu su Ispanija ir Italija sugebėjus įtikinti A. Merkel, kad ši sutiktų skirti finansinę pagalbą bankams, jai vis dėlto pavyko atidėti šį procesą, iškeliant papildomas sąlygas, dėl kurių šis sprendimas taip ir nebuvo priimtas.

Knygos autoriai spėja, kad 2017 m. atsilaisvinus ES Tarybos pirmininko postui, A. Merkel galėtų pretenduoti į jį – tuo metu bus likęs vos pusmetis iki Vokietijos rinkimų.

Tačiau knygos autoriams kyla klausimų dėl šio galimo scenarijaus. „Ar A. Merkel pavyks būti tokiai pačiai įtakingai Briuselyje, kokia ji yra Berlyne? Ar tokiu atveju ji netaptų paklusni naujajam Vokietijos kancleriui lygiai taip pat, kaip jai nuolankumą rodo dabartinis ES Tarybos pirmininkas?

Tai sužinosime iš ateities Antici protokolų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA