Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (35)
Paskelbta, kiek metų dar kankins šildymo kainos

Paskelbta, kiek metų dar kankins šildymo kainos

Europą dar dvidešimt metų vargins didelės dujų ir elektros kainos. Grasinantį skaičių paskelbė Tarptautinė Energijos Agentūra, pridėdama, kad šis XXI a. galvos skausmas ir toliau žalos energijos industrijos konkurencingumą, o didžiausias pasekmes pajaus gyventojai.

Tuo tarpu Europos Komisija (EK) išleido ES energijos kainų ataskaitą, kuriame pateikė ir būdų, kaip jas mažinti.

Tarp 2008 ir 2012 metų energijos kainos ES gyventojams augo intensyviausiai, nepaisant mažėjančių perkamos elektros ir stabilių dujų kainų. Skirtumai tarp ES šalių stebina – vartotojai sumoka nuo 2,5 iki 4 kartų daugiau nei kiti. Norint mažinti išlaidas, namų ūkiams ir pramonei siūloma didinti energijos suvartojimo efektyvumą, panaudojant elektrą ir dujas taupančią įrangą ar taikyti kitas patikrintas praktikas. Vartotojai taip pat turėtų pereiti prie pigesnius tarifus siūlančių tiekėjų, jei tai įmanoma.

Gyvenimo lygis prasilenkia su kainomis

Per penkerius pastaruosius metus ES dujos kainos kilo 3 proc. kasmet, o elektros – 4 proc., bet žvelgiant į atskiras valstybes, kainų šuoliai yra kur kas dramatiškesni. Net lyginant ES su kitomis valstybėmis, JAV ir Rusijos kainos yra dvigubai mažesnės, todėl ES tampa ypatingai nekonkurencinga, ypač, kai kainų skirtumai valstybėse išbalansuoja rinką. Tokį netolygų pasiskirstymą lemia šalių vidinė politika ir mokesčiai, bet ten kur dujų kainos didžiausios, pragyvenimo lygis yra mažesnis už ES vidurkį.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje už vieną kubinį metrą (m3) dujų be mokesčių mokama apie 1.9 Lt, o pagal gyvenimo kokybę Lietuva tarp visų ES šalių yra septinta nuo galo. Tuo tarpu vokiečiai ir olandai už dujas moka 5 ct mažiau, bet pagal gyvenimo kokybę pirmauja, olandams užimant trečią, o vokiečiams – septintą vietas. Net ir Estija, už dujas mokanti 40 ct mažiau, lenkia Lietuvą pragyvenimo lygiu. Tiesa, sunkius ekonominius procesus išgyvenančios Graikija, Ispanija ir Portugalija yra vienos iš daugiausiai mokančių už dujas – apie 2.4 Lt už m3 be mokesčių .

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas sako, kad tai jog Lietuva ES moka brangiau už išsivysčiusias valstybes – viešai žinomas faktas. „Vis dėlto, Lietuvoje kainas kontroliuoja Kainų komisija. Jau nuo sausio 1 d. yra nurodyta kokie gyventojai kiek turi mokėti už kubinį metrą dujų. Žinoma, pats dujų transportavimas tinklais yra monopolinis, nes Lietuva turi tik vieną dujų tiekėją“, - komentavo V. Stasiūnas.

Jeigu žvelgtume į pastaruosius penkerius metus, Lietuvoje, lyginant su visomis kitomis ES valstybėmis, kainos pakilo daugiausiai – beveik dvigubai, nuo 1 Lt iki 1.9 Lt. Tuo tarpu toje pačioje kainos kategorijoje esančioje Vokietijoje, per penkerius metus dujų kaina pakilo 10 ct, Olandijoje – 4 ct, o Didžiojoje Britanijoje – 40 ct.

Tai tik įrodo, kad ES energetinė rinka yra nekoordinuota, labiausiai kenčiant menkesnio ekonominio pajėgumo valstybėms. Lankstesnė energijos sistema, reaguojanti į vartotoją, konkurencingos rinkos ir ekonomiškai efektyvi vyriausybė galėtų būti pasirengusi bet kokiam kainų kilimui Europoje, mokant už investicijas, bet tuo pačiu mažinant sąnaudas.

Siūlo taupyti namuose

Didesnės gamybos kainos jau yra tapusios konkurentų pranašumu, todėl pramonės šakose, kuriose energijos sąnaudos yra svarbi sudėtinė gamybos dalis, kylančių kainų skirtumai turi neigiamą poveikį konkurencingumui. Spėjama, kad ateityje mažės energetinis eksportas, nors ES iki šiol išlaikė persvarą, bet pramonės pastangos kompensuoti didesnes energijos sąnaudas gali turėti dar didesnių neigiamų pasekmių, investicijoms krypstant į trečiąsias šalis.

EK duomenimis, iškastinio kuro kainos ir toliau kils, todėl didės ir energijos kainos, ypatingai elektros sektoriuje, kuriame neefektyvi gamyba tęsis iki 2020 m. Bet ir po šių metų, kai rinka stabilizuosis, mokesčiai toliau didės. Dėl šių priežasčių siūloma 2014 m. pradėti energetikos infrastruktūros modernizavimo darbus, o vartotojams sumažinti išlaidas, keičiant esamus dujų ir elektros tiekėjus. Tiesa, pažangiųjų skaitiklių ir taupymo technologijos vis dar yra nepasiekiamos daugeliui namų ūkių, o tai apriboja galimybę kontroliuoti sąskaitas. Ir ne tik tai. Energijos sąnaudų mažinimas, efektyvinant vartojimą, neįmanomas be inovacijų, todėl 2014 m. vasarą tikimasi ES reformuoti technologijų rinką ir padidinti technologijų prieinamumą.

Anot V. Stasiūno, žmonėms tiesiog reikia susitvarkyti savo namus, kurie taptų sandarūs ir suvartotų mažiau šilumos, palaikant 20 laipsnių temperatūrą. Tiesa, senų daugiabučių gyventojai dar turi laukti, kol valstybė galiausiai pradės vykdyti renovacijos reformas. Bet yra ir gera žinia: šilumos sektorius pradeda vartoti biokurą, kurti jo tinklus, ir efektyvinti šildymą. „Dujų ir elektros tinklai yra sujungti tarpvalstybiniais ryšiais, todėl kainas vienodinti būtų įmanoma, šiuo metu į tai yra investuojama daug ES lėšų, bet viskam reikia laiko. Tiesa, Lietuvoje problema slypi ne elektroje, o šilumoje“, - sakė V. Stasiūnas.

Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė ES valstybėms turėtų tapti postūmiu spręsti energetinio nepritekliau problemas, nes dėl kylančių kainų labiausiai kenčia vargingai gyvenančios šeimos. Namų ūkiai galėtų būti apsaugoti socialinės politikos priemonėmis, keičiant įstatymus ir mokestinę sistemą, o ne tiesiogiai mažinant energijos kainas. ES turi tęsti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais energetikos subsidijų ir eksporto apribojimų srityje. Jei reikia, ji taip pat turi padėti apsaugoti kai kuriuos pramonės vartotojus – taikyti fiskalinius pervedimus ir mokesčių bei rinkliavų lengvatas ir mažinimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA