Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (11)
Paskelbta, kiek kainuoja depresija

Paskelbta, kiek kainuoja depresija

Remiantis neseniai paviešintos ataskaitos rezultatais, darbdaviai privalo aktyviau imtis prevencijos prieš depresiją, nes ši liga Europos Sąjungos (ES) darbdaviams kainuoja 92 mlrd. eurų (beveik 318 mlrd. litų) per metus.

Kaip teigiama kovo 12 d. paviešintoje ataskaitoje, 30 mln. ES gyventojų serga depresija, tačiau daugybė darbdavių neįvertina šios ligos padarinių. Šią ataskaitą paruošė Londono ekonomikos aukštosios mokyklos profesorius Martinas Knappas bei gydytoja Sara Evans Lacko iš Londono karaliaus koledžo.

Kaip praneša „Euractiv“, ataskaitos rengėjų teigimu, darbdaviai patiria ekonominius nuostolius dėl laisvadienių bei produktyvumo mažėjimo.

ES atliktos apklausos duomenimis, iš 7 065 darbuotojų Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) nuo 20 iki 55 proc. asmenų, kuriems buvo diagnozuota depresija, dėl ligos ėmė laisvadienius.

Remiantis atliktos apklausos rezultatais, moterys, išsiskyrę asmenys bei nepilną darbo dieną dirbantys darbuotojai dažniau serga depresija, tuo tarpu universitetinį išsilavinimą turintys specialistai rečiau dėl depresijos ima laisvadienius. Tačiau jei vis dėlto jie ima laisvas dienas, jie rečiau linkę atskleisti priežastį darbdaviui.

Taip pat ataskaitoje teigiama, kad skirtingose Europos valstybėse požiūris į depresiją nėra vienodas. Pavyzdžiui, italai rečiau atskleidžia faktą, jog serga depresija, lyginant su britais ar turkais.

Danijoje darbdaviai linkę labiau užjausti depresija sergančius darbuotojus bei rečiau juos diskriminuoja nei jų kolegos kitose Europos valstybėse. Vadovai Prancūzijoje ir Ispanijoje dažniausiai rekomenduoja darbuotojui kreiptis į specialistus, kad šie padėtų sergančiam depresija.

„Nepaisant didelio skaičiaus psichikos sutrikimus turinčių asmenų visuomenėje, kelia nerimą tai, kad depresija vis dar vertinama neadekvačiai, o daugelis darbdavių reaguoja į šią ligą netinkamai“, - teigė M. Knappas.

Jis pridūrė, jog remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija tampa viena pagrindinių nedarbingumo priežasčių visame pasaulyje bei turi reikšmingų ekonominių pasekmių.
M. Knappas teigia, kad depresija sergantiems asmenims lankstus darbo grafikas bei laisvadieniai – tai nebūtinai tinkama strategija, nes dažniausiai tokiems asmenims būtina socialinė įtrauktis. Dėl šios priežasties darbdaviai turėtų pasiūlyti tiesioginę pagalbą depresija sergantiems darbuotojams.

S. Evans Lacko teigimu, šios problemos vengimas tik dar labiau padidins šio psichikos sutrikimo ignoravimą bei nebus naudingas darbdaviui.

„Darbdaviams tenka svarbus vaidmuo kuriant palaikančią darbo aplinką, skatinančią socialinį palaikymą. Tokiu būdu darbuotojai jaustųsi saugesni kalbėdami apie galimas psichikos sveikatos problemas“, - patikino S. Evans Lacko.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA