Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (5)
Pasitikėjimo krizė: nepasitenkinimas Europoje auga
AP/Scanpix

Pasitikėjimo krizė: nepasitenkinimas Europoje auga

Nepasitenkinimas turi skirtingus pavadinimus: „occupy“, „indignados“, Arabų pavasaris, Brazilijos vasara. Visus juos sieja bendras vardiklis – pasitikėjimo krizė, kilusi dėl to, kad rinkėjams jau įgriso politinės sistemos, nepajėgiančios susidoroti su penkerius metus trunkančia finansine ir ekonomine krize.

Nedarbas Europoje perkopė 12 procentų, jaunimo tarpe jis net dvigubai didesnis. Turint omenyje, kad rinkimai į Europos Parlamentą įvyks vos po metų, nekreipti į tai dėmesio tiesiog neįmanoma.

Rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose pastaraisiais metais nuolat mažėjo ir tesiekia vos 40 procentų. Dar mažesnis skaičius kitais metais gali įstumti parlamentą į egzistencinę krizę.

„The Network“ laidoje, transliuojamoje per „Euronews“, buvo keliamas klausimas, kaip reaguoti į nepasitenkinimą ir pilietinės rinkimų teisės atsisakymą, privertusį tiek daug žmonių susižavėti interneto pakurstytais judėjimais. Žaibiškų sambūrių kovotojai supurtė iš pamatų ir demokratijas, ir autokratijas.

Projekto koordinatorius Solas Trumbo iš Transnacionalinio instituto dalyvavo „Indignados“ bei „Occupy“ judėjimuose. Jis smerkia vyriausybių vykdomą krizės valdymą, tvirtindamas, kad „egzistuoja nepasitikėjimas vietos politinėmis struktūromis, kadangi jos neatstovauja tikriesiems gyventojų poreikiams“.

„Gallup Organisation Europe“ generalinis direktorius Robertas Mansheenas įsitikinęs, kad „žmonės gali išgyventi visokiausias krizes“, tačiau, jo teigimu, Europos piliečiai siekia pažvelgti į ateitį.

„Manau, jog bent jau Europoje pagrindinis dalykas, kai žmonės netenka vilties, kad bus geriau po penkerių metų“, - aiškina R. Mansheenas.

Galiausiai „Institut Confiances“ generalinis direktorius Pierre'as Winicki mano, jog šiandieninės problemos yra ilgalaikės nepasitikėjimo kultūros, išsivysčiusios per ilgus metus, rezultatas.

Jis stebėjosi: „Kaip galima tikėtis pasitikėjimo ir vilties kultūros Europos šalyse ir tarp Europos piliečių, kai, iš esmės, pačiose institucijose visiškai nėra pasitikėjimo kultūros ar ji pernelyg ribota“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA