Pirmiausia Didžiojoje Britanijoje ketinama apriboti galimybes gauti laikiną nedarbingumo pašalpą, kuri dabar siekia 71 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (293 litai) per savaitę ir mokama tris mėnesius, – imigrantai šios išmokos galės tikėtis tik pragyvenę šalyje ne trumpiau nei tris mėnesius.

Po pusės metų socialinės išmokos bus nutrauktos tiems atvykėliams, kurie neturės realios galimybės susirasti darbą, o neieškančius darbo imigrantus ketinama išsiųsti iš šalies be teisės sugrįžti metus laiko. Taip pat planuojama neskirti socialinio būsto naujai atvykusiems imigrantams iš kitų ES šalių.

Pašalpų prašytojams – griežtesnė tvarka

Lietuvos komercijos rūmų Jungtinėje Karalystėje prezidentė Olga Jachimovič sako, kad Didžiosios Britanijos ministro pirmininko D. Camerono siūlomi sugriežtinimai – jokia naujovė, greičiau bandymas atbaidyti būsimus imigrantus iš Bulgarijos ir Rumunijos, kad jie nenorėtų vykti čia dėl pašalpų.

„Jau pastaruosius dvejus metus aktyviai vykdomi patikrinimai, ar pašalpos išmokomos teisingai, ar asmuo, prašydamas socialinės paramos, teisingai nurodo savo ir visos šeimos gaunamas pajamas. Kokie dar galimi sugriežtinimai? Manau, vienintelis dalykas – tai dar griežčiau tikrinti visus pateikiamus duomenis pašalpoms gauti“, – kalbėjo O. Jachimovič ir pabrėžė, kad pašalpos ar išmokos tam tikroms asmenų grupėms, taip pat ir atvykėliams, negali būti atimtos ar sustabdytos pagal šalies įstatymus ir bendrą susitarimą su ES.

Didžiojoje Britanijoje gaunantieji pašalpas ir kitas socialines išmokas apytikriai gali susirinkti maždaug 60 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Šiuo metu šalyje vidutinis minimalus darbo užmokestis yra 6,31 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų už valandą (26 litai) ir per mėnesį siekia apie 1100 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (4543 litus).

Vilioja dosni socialinė sistema

Paprastai socialinės pašalpos pradedamos mokėti šalyje pragyvenus vos mėnesį ir mokamos neribotą laiką. Dažniausiai jomis galima pasinaudoti tuo atveju, jeigu bendros abiejų partnerių pajamos per metus nesiekia 16 tūkst. Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (apie 66 tūkst. litų).

Be laikino nedarbingumo pašalpos tiek vietinius gyventojus, tiek atvykėlius labai vilioja darbo – vaiko pašalpa, kurios gali prašyti tik dirbantys asmenys, turintys arba neturintys vaikų, ir per savaitę išdirbantys numatytą valandų skaičių, – apie 400 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (1652 litai) per mėnesį, būsto pašalpa, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir mokamos nuomos sumos, sudaro nuo 200 iki 450 Didžiosios Britanijos svaro sterlingų (nuo 826 iki 1858 kitų) per mėnesį, išmoka už vaikus, kuri mokama iki atžalai sueis 19 metų, skiriama vos asmeniui atvykus į Didžiąją Britaniją ir siekia 80 Didžios Britanijos svaro sterlingų per mėnesį (apie 330 litų).

Pastebėjus, kad daugėja prašančiųjų socialinio būsto, nuo šių metų rugsėjo 30 d. sugriežtinta tvarka norintiems jį gauti.

Airiai užbėgo problemai už akių

Nors Airija nuo 2014 metų pradžios taip pat panaikins visus darbo rinkos apribojimus imigrantams iš Bulgarijos ir Rumunijos, čia visiškai nėra tos psichozės, kuria užkimšta Didžiosios Britanijos viešoji erdvė ir žiniasklaida.

Pasak Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko Arūno Teišerskio, Airija būsimų imigrantų keliamai „grėsmei“ gerokai anksčiau užbėgo už akių: „Airijoje jau senokai yra priimtas įstatymas, kad į bet kokias pašalpas (išskyrus išmokas už vaikus) galima pretenduoti tik šalyje pradirbus (o ne pragyvenus) ir mokant mokesčius ne trumpiau kaip du metus“.

Tai negalioja išmokoms už vaikus: šiuo klausimu ES galioja vieninga politika, numatanti, kad išmokos už vaiką mokamos toje šalyje, kurioje dirba ir moka mokesčius bent vienas iš tėvų (net jei šeima ir gyvena kitoje šalyje). Šiuo metu Airijoje išmoka vienam vaikui siekia 130 eurų (apie 449 litus) per mėnesį.

Baiminamasi be reikalo?

Neretai eskaluojantieji temą apie atvykėlių apetitą kitos šalies socialinėms išmokoms neįsigilina, ar tikrai visi faktai pagrįsti, ir nukreipia diskusijas į neekonomines imigracijos problemas – įsitikinusi anksčiau Airijoje gyvenusi, o pastaruosius 8 metus Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi Renata Retkutė.

„Klaidinga manyti, kad atvykėliai yra didžiausia našta Didžiosios Britanijos socialinės apsaugos sistemai. 2011 metais atlikta išsami studija parodė, kad imigrantai sudarė tik 6 proc. gaunančiųjų pašalpas šalyje, tuo tarpu tarp vietinių gaunančiųjų socialines išmokas skaičius siekė 17 proc., kas sudaro apie 5 mln. žmonių“, – skaičius vardijo R. Retkutė ir atkreipė dėmesį, kad neigiamas požiūris į imigrantus atsiranda tuomet, kai jie naudojasi Didžiosios Britanijos socialinės sistemos dosnumu patys nedirbdami, t. y. nemokėdami mokesčių.