Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Hamburgas, Vokietija

Pasaka apie dvi Europas

Milijonai europiečių šių metų gegužės mėn. dalyvaus Europos Sąjungos (ES) rinkimuose. Taigi kaip euro zonos krizė paveiks ES šalių narių gyventojų sprendimą? Pažvelkime į dviejų Europos uostamiesčių – Hamburgo ir Marselio – situaciją.

Pagrindinis Hamburgo miesto elementas – tai vanduo. Nuo pat šio didžiausio Hanzos lygos miesto susikūrimo pradžios iki šių dienų, Hamburgas – tai vienas didžiausių Europos uostų, todėl vanduo – esminis elementas, užtikrinantis šio miesto klestėjimą.

Šio miesto gyventojai linkę girtis, kad Hamburge yra daugiau kanalų nei Amsterdame ir Venecijoje kartu sudėjus. Taip pat šiame mieste yra daugybė gražiai įrengtų buriavimo klubų, kur galima visiškai pamiršti apie Europos ekonominį nuosmukį, rašo BBC.

Produkto dizaineris ir žvejys mėgėjas Sybsas Baueris teigia, kad ne tik Hamburgo miestas, tačiau taip pat ir visa Vokietija kažin ar pajautė euro zoną apėmusią krizę.

Be jokios abejonės, Hamburgas – tai klestintis, produktyvus ir patikimas miestas. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad Vokietija – tai Europos ekonomikos variklis.

Tuo tarpu Prancūzijos Marselio mieste, kur nedarbo lygis viršija 13 proc. (Hamburge – 7,8 proc.), daugelis žmonių išgyvena ne pačius geriausius laikus.

„Bouliste de Vallon“ petankės klube, įsikūrusiame šalia senojo Marselio uosto, skamba daug juoko, tačiau nerimas dėl ekonominės situacijos jaučiamas ir čia.

„Marselis – gražus miestas, tačiau ekonominė situacija čia šiuo metu sudėtinga“, - stebėdama petenkės rungtynių eigą pasakoja Marilyn. Petankė – konkurencingumą skatinantis žaidimas, tačiau kažin ar tą patį galima pasakyti apie šiandieninę Prancūziją.

„Šios šalies gyventojai neketina taip stipriai dirbti, kaip tai daro vokiečiai“, - patikina Baptiste‘as. „Galbūt Marselio gyventojai kartais iš tiesų gali pasirodyti linkę į tingumą“, - priduria jis.

„Taigi mums reikia reformų ir, mano manymu, mes galime tai padaryti“, - patikino Baptiste‘as.

Nepasitenkinimas didėja

Ekonominiai klausimai dažniausiai sprendžiami per rinkimus, o artėjantys ES rinkimai netaps išskirtiniais.

Prancūzijoje tai reiškia paramą ultradešiniųjų politinių pažiūrų Nacionaliniam frontui, kuris pasisako už ekonominį protekcionizmą bei bendros euro zonos valiutos – euro – nepalaikymą.

„Po euro įvedimo kainos išaugo trigubai“, - skundžiasi turgaus prekeivė Berte. „Kai turėjome franką, galėdavome išeiti pavalgyti į viešas maitinimo įstaigas, tačiau dabar to padaryti nebegalime“, - patikino ji.

Tuo tarpu Vokietijoje pasipiktinusių gyventojų daug mažiau. Dauguma vokiečių įsitikinę, kad iš dalies Vokietijos sėkmė – tai narystės ES pasekmė.

Dauguma Vokietijos gyventojų mano, kad ES ir euro zoną būtina reformuoti.

Vieno iš Hamburgo susivienijimų lyderis Thomas Mendrzikas, žvelgdamas į didžiulį Hamburgo uostą, per kurį praeina daugybė Europos importuojamų ir eksportuojamų prekių srautų, pasakė, kad viliasi, jog naujai išrinkti Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija (EK) padės sukurti „visuomeniškesnę“ Europą.

T. Mendrzikas įsitikinęs, kad Europos žemynui reikia solidarumo, o Vokietijos galybę galima išlaikyti tik tuo atveju, jei ši valstybė išliks centrine ir esmine ES dalimi.

Tačiau euro zonos krizės padariniai daro labai skirtingą poveikį Vokietijai ir Prancūzijai, nes šių šalių ekonomika labai skirtinga.Tai neabejotinai turės įtakos žmonių balsavimui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA