Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (4)
Padorus būstas sąžiningomis finansinėmis sąlygomis – jau realu

Padorus būstas sąžiningomis finansinėmis sąlygomis – jau realu

Neseniai europarlamentarai pritarė direktyvai, kuria siekiama geriau apsaugoti paskolos gavėjus ir suteikti Europos kreditų rinkai tvirtesnį pagrindą. Šia direktyva, pasak jos rengėjų, siekiama, kad bendro ES būsto paskolų rinkos reguliavimo režimo sukūrimas ne tik padarytų šią rinką dinamiškesnę, bet taip pat padėtų europiečiams įsigyti padorų būstą sąžiningomis finansinėmis sąlygomis.

Vis dėlto, kai kurie ekonomistai perspėja, kad direktyva gali duoti ne tik nemažai naudos, bet ir dar labiau sugriežtinti skolinimą, kas sumažintų galimybę neturtingam jaunimui įgyvendinti svajonę – įsigyti nuosavą būstą.

Siekiama užkirti kelią spekuliacijoms

Prieš balsavimą pranešimo projektą dėl naujų būsto paskolų taisyklių parengęs Ispanijos europarlamentaras Antolino Sanchezo Presedo sakė, kad ši direktyva turi padėti išvengti neatsakingo skolinimo. Pasak jo, taip siekiama apsaugoti visuomenę nuo galimų nekilnojamo turto burbulų, kokie buvo Ispanijoje ir Airijoje.

Politikas tikino, kad naujosios taisyklės turėtų padėti ir paskolą paėmusiems žmonėms, kurie nebegali laiku jos išmokėti. Ragindamas kolegas palaikyti projektą Antolino Sanchezo Presedo tvirtino, kad iniciatyva naudinga ir bendrai šalių ekonomikos situacijai, nes tai paskatintų ir ūkio augimą bei užimtumą.

Atrodo, kad šalies, kuri praktikoje susidūrė su milžiniškais NT rinkos svyravimais, atstovo žodžiai nuskambėjo įtikinamai, nes Europos Parlamentas preliminariai pritarė naujoms būsto paskolų taisyklėms. Būsto pirkėjai, planuojantys gauti atitinkamą paskolą, nuo šiol turės būti geriau informuoti apie paskolos kaštus ir riziką, taip pat bus geriau apsaugoti nuo rinkų svyravimų, kurie gali lemti paskolos pabrangimą. Paskolos gavėjai bus labiau apsaugoti taip pat tuo atveju, jei susidurtų su paskolos gražinimo sunkumais. Vis dėlto, politikai kol kas nebalsavo dėl galutinio dokumento, nes nori įsitikinti, kad ES valstybės pasirengusios tinkamai įgyvendinti šias taisykles, dėl kurių iš esmės jau pasiektas kompromisas.

Europos Parlamento vieninga pozicija šiuo klausimu neabejotinai atspindi suvokimą, kad neatsakingo skolinimo praktika buvo vienas iš Europoje kilusios finansinės krizės veiksnių. Tereikia pažvelgti į tokias šalis, kaip jau minėta Ispanija ar Airija, kad galima būtų tuo įsitikinti.

Tūkstančiai įstrigusių projektų

Ispanijos nekilnojamo turto sfera išgyvena milžinišką krizę. Šioje šalyje yra net keli milijonai pardavinėjamų NT objektų. Kaip skelbia „Bloomberg“, pastaruosius penkerius metus šios šalies NT sektorius nuo milžiniškų aukštumų nusirito iki tokio lygio, jog šalyje apstu nebaigtų pastatų, o NT bendrovės įklimpę milžiniškose skolose. Paėmę lengvai bankų dalintas paskolas brangymečiu gyventojai taip pat nežino, kaip jas reiks atiduoti. Kai kurie nekilnojamo turto projektai buvo įvertinti milžiniškomis sumomis, tačiau dabar jų vertė kritusi trečdaliu ar net 50 proc.

Skaičiuojama, kad šalies NT rinkoje šiuo metu gali būti pardavinėjama 2-3 milijonai ar net daugiau objektų. „Bloomberg“ teigimu, nekilnojamo turto kainų burbulo sprogimas, ekonomikos krizė, milžiniškas nedarbas – akivaizdžiai susiję veiksniai. Be to, prasidėjus krizei ir smukus NT kainoms paaiškėjo, kad bankų išduotų taip vadinamų blogųjų paskolų portfelis yra išties milžiniškas. Tuo labiau, kad net ir bankams perėmus nekilnojamą turtą, jo ne tik kad neapsimoka parduoti, nes tai nepadengia paskolos sumos, bet jam nėra pirkėjų.

Paradoksalu, tačiau situacija atrodo kol kas sunkiau išsprendžiama. Šalies vyriausybė, ieškodama išeičių, atpigusį, tačiau šalies viduje neperkamą nekilnojamą turtą kviečia pirkti užsieniečius. Skelbiama, kad galimybe pigiai įsigyti apartamentus naudojasi rusų turtuoliai, kitų trečiųjų šalių, o pigesnius būstus perka ir eiliniai kitų ES valstybių gyventojai. Vis dėlto, tokie pirkiniai sudaro tik nedidelį nuošimtį visos šalies NT rinkos.

Panaši situacija buvo ir Airijoje. Ekonomikos pakilimo metu, netrūkstant darbo ir pajamų, gyventojai masiškai ėmė lengvai bankų dalintas paskolas, pirko skolon nekilnojamą turtą. Prasidėjus krizei ir išaugus bedarbystei, daugėjo nemokių skolininkų. Savo ruožtu, pigo nekilnojamas turtas ir bankai jau negalėjo atgauti to, ką paskolino net ir perėmę skolininko turtą. Be to, bankai siekė išieškoti iš nemokių gyventojų skirtumą, o tai dar labiau didino įtampą šalies viduje. „The Dailymail“ pasakoja, kad šalyje per šią krizę atsirado tūkstančiai apleistų namų, o savo būsto netekusios šeimos turėjo eiti į gatvę.

Bankininkai iniciatyvai pritaria

Nekilnojamo turto burbulas ir po to sekęs kainų kritimas skaudžiai palietė ir Lietuvos gyventojus. Vis dėlto, pas mus nebuvo tokių milžiniškų problemų, kokios egzistuoja Ispanijos ar Airijos sektoriuose. Statistika skelbia, kad kai kur mūsų šalyje, ypač Vilniuje, nekilnojamas turtas vėl brangsta, o naujų statybų iniciatyvų vėl daugėja. Vis dėlto, krizė mūsų šalyje pasireiškė ne tik tuo, kad tuo metu gerokai atpigo NT, bet ir sugriežtintomis sąlygomis norintiems pasiskolinti būsto pirkimui.

EP prakalbus apie būtinybę dar labiau reguliuoti paskolų rinką, mūsų šalies bankininkai taip pat turi savo nuomonę apie tai. DNB banko Vilniaus verslo regiono vadovas Edvardas Uziala sakė, jog „ši iniciatyva skatina abipusį atsakingumą tiek iš bankų pusės skolinant pinigus, tiek iš kliento pusės skolinantis“.

Paklausus, kaip praktikoje klientai pastebės EP iniciatyvos veikimą, E. Uziala pabrėžė, jog kalbant apie Lietuvą, didesnių pokyčių mūsų šalies gyventojai neturėtų patirti. „Daugelis bankų jau dabar taiko ES Parlamento planuojamas įvesti naujoves. Pavyzdžiui DNB banke yra numatyta galimybė grąžinti paskolą ankščiau termino, prieš suteikdamas paskolą mūsų bankas vertina būsimo kredito gavėjo galimybę grąžinti paskolą reikšmingai pasikeitus rinkos sąlygoms (pavyzdžiui reikšmingai padidėjus VILIBOR arba LIBOR palūkanoms), klientai yra informuojami apie prisiimamą valiutos riziką, jei paskolą ima kita valiuta nei gauna pajamas“, – pasakojo jis.

DNB atstovas patikino, kad vis dėlto į reikalavimus reikia atsižvelgti ne tik bankams, bet ir žmonėms, norintiems būsto paskolų. „Būsto įsigijimas imant būsto paskolą yra labai atsakingas žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime. Pats paskolos gavėjas turi įsitikinti dėl savo pajamų tvarumo, mokėjimo valdyti savo finansus ir tik po to kreiptis į bankus“, – sakė jis.

E. Uzialos teigimu, jei potencialiam paskolos gavėjui nepavyksta sutaupyti 15-20 proc. pradiniam įnašui, tuomet reikia užduoti klausimą, ar tikrai jis jau pasiruošęs kreiptis dėl būsto paskolos.

A. Maldeikienė: yra dvi medalio pusės

Ekonomistė Aušra Maldeikienė įsitikinusi, kad griežtinama paskolų sistema turi dvi puses. „Be abejo, iš vienos pusės tai geras dalykas. Visų pirma, tai visų gyventojų reikalas, nes bankai, kurie suteikia neapgalvotas paskolas, po to gelbėjami iš biudžetų lėšų. Tačiau kiekvienas Europos valstybė turi taip pat svarstyti šį klausimą individualiai, atsižvelgiant į situaciją“, – sakė ji.

Kalbėdama apie Lietuvą, A. Maldeikienė pabrėžė, kad šiuo metu paskolų sąlygos netgi per griežtos. „Dabartinė situacija tikrai paradoksali, ypač kalbant apie jaunimą. Šie žmonės į rinką ateina jau turėdami paskolų už studijas. Be to, pradinis įnašas imant būsto paskolą Lietuvoje yra labai didelis. Tai reiškia, kad neturtingiems jaunuoliams, gaunantiems ne pačias didžiausias algas ar turintiems ne itin turtingus tėvus, nėra galimybių susitaupyti pradiniam įnašui, nes nuoma yra brangi. Todėl jauni žmonės turi vykti svetur. Taip gaunasi uždaras ratas“, – teigia pašnekovė.

VU docentė pastebėjo, kad politikai per mažai galvoja, kaip vienas ar kitas sprendimas paveiks visuomenę. Pasak ekonomistės, niekas nekalba apie tuos žmones, kurie baigę universitetus uždirba vos 1000 litų – socialinius darbuotojus, bibliotekininkus, muziejininkus ir tuos, kurie neturi jokių galimybių gauti paskolą ir įsigyti nuosavą būstą. „Manau, tokiu atveju politikai turėtų remti nepasiturintį jaunimą – dirbantiems visuomenei naudingą darbą ir gaunantiems mažas pajamas suteikti socialinius būstus, kaip yra Skandinavijos šalyse“, – įsitikinusi ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA