Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Nuo sausio 1 d. prie ES šturvalo stojanti Vengrija nebijo konfliktuoti

Nuo sausio 1 d. prie ES šturvalo stojanti Vengrija nebijo konfliktuoti

Sausio 1 dieną prezidentavimo ES estafetę iš Belgijos perimanti Vengrija nėra glostoma ES partnerių šiltų žvilgsnių. ES rengiantis pradėti derybas dėl naujos finansinės perspektyvos, Vengrija baksnojama už norą gyventi plačiai.

Pasak Reuters naujienų agentūros, Briuselio diplomatai, jeigu prireiks, silpnins nepritinkančią Vengrijos politiką Europos Sąjungoje (ES).

Jau ir praeityje, silpno prezidentavimo ES metu, eurobiurokratinė mašina neva dirbo nesustodama, nors kai kurie sprendimai būdavo priimami ir lėčiau. Pavyzdžiui, 2009 metų pradžioje ES vadovavo Čekija, kai jos vyriausybė subyrėjo, o prezidentas Vaclavas Klausas demonstravo euroskeptišką požiūrį. Nepaisant to, ES sugebėjo suvaldyti Rusijos ir Ukrainos dujų ginčą, sėkmingai suorganizavo suvažiavimą su JAV prezidentu Baracku Obama, susitarė su Airija dėl pritarimo Lisabonos sutarčiai.


Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pasak agentūros, nepaisant to, kad šalis prezidentaus ES, neturės galių svarbiose srityse, tokiose kaip visos Sąjungos užsienio politika ir ES suvažiavimai. Šiuos dalykus prižiūrės ES užsienio ir saugumo politikos įgaliotinė Catherine Ashton bei ES prezidentas Hermanas Van Rompuy (šiuos abu postus sukūrė Lisabonos sutartis). Svarbiausi sprendimai, susiję su euro zonos veikla, greičiausiai bus priimami įtakingų jos narių Vokietijos ir Prancūzijos.

Vengrijos atstovai pirmininkaus kasmėnesiniams žemės ūkio, energetikos, aplinkosaugos, užimtumo ir, svarbiausia, finansų ministrų susitikimams.

Pasak Vengrijos analitikų, cituojamų portale politics.hu, Vengrija Europos Sąjungoje nepabijos užsiimti „konfrontacine“ užsienio politika. Anot jų, centro dešinioji nauja vyriausybė labiau nei jos pirmtakės yra pasirengusios, jei reikia, inicijuoti politinius konfliktus.

Pasak politologo Zoltano Kiszelly‘o, Vengrijos užsienio politika pastebimai pakito nuo tada, kai balandį šaliai vadovauti pradėjo premjeras.

Nors socialistai pirmtakai stengėsi užsienio reikaluose rasti bendrą sutarimą, dabartinė vyriausybė esą labiau nusiteikusi ginti nacionalinius interesus, net jeigu dėl to teks lįsti į ginčus su kitomis valstybėmis.

Vyriausybė, anot analitiko Z.Kiszelly‘o, „atsiveria Rytams“, tai rodo premjero V.Orbano vizitai į Rusiją ir Kiniją.

Attila Juhaszas, analitinio centro „Polical Capital“ analitikas, perspėjo, kad tokie „energetiški“ Vengrijos vyriausybės veiksmai turi trūkumų, Vengrija turi susidariusi „neigiamą nuomonę“ užsienyje šiuo metu, kai pradeda vadovauti ES.

„Vengrija greitai gali susiprasti esant pralaimėtojo padėtyje. Tai yra, ji gali prezidentauti ES sau nepalankioje tarptautinėje aplinkoje“, - teigė A.Juhaszas

Prezidentavimo metu – derybų dėl naujo ES biudžeto pradžia

Gruodį Vengrijos užsienio reikalų ministras Janosas Martonyis pranešė, jog prezidentauti ES besirengiančios Vengrijos prioritetas – euro zonos stabilizacija. Prioritetai yra ir derybos dėl ES plėtros su Kroatija ir Vakarų Balkanais, bevizės Šengeno zonos plėtra. Pirmininkaudama ES Vengrija ketina organizuoti ES Rytų Partnerystės suvažiavimą.

Pasak Reuters, šiemet 27 nares vienijančios Sąjungos laukia ES sutarties keitimas, siekiant sukurti euro zonos šalių gelbėjimo mechanizmą. Laukia ir ES teisės aktų pakeitimų, kurie turės sustiprinti euro zonos narių biudžetų discipliną, svarstymo pradžia.

Kol artimiausius šešis mėnesius ES prezidentaus Vengrija, Sąjungoje prasidės diskusijos dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. Prognozuojama, kad jos greičiausiai supriešins Vokietiją, Didžiąją Britaniją bei Prancūziją su skurdesnėmis ES narėmis.

Budapeštui stovint už ES vairo, blokas taip pat turi išspręsti tokius klausimus kaip didžiulės romų mažumos integracija bei Bulgarijos ir Rumunijos norą įsijungti į bevizę Šengeno erdvę.

Pasak Reuters cituojamų ES diplomatų, vadovavimas ES Vengrijai gali virsti sudėtingu laikotarpiu, nes dabar ši šalis kritikuojama dėl ką tik priimto žiniasklaidos įstatymo bei kontraversiškos ekonominės politikos.

Budapeštas vis dar turi galimybę pasirodyti sėkmingai prie ES vairo, jeigu sugebės išvairuoti bloką per „milijardus“ žemesnio lygio techninių derybų, kurių prireiks ES reformoms.

„Be abejo, Vengrijos normų neatitinkantys veiksmai jai pačiai nepagelbės prezidentavimo ES metu, bet mes neturėtume šiems veiksmams suteikti per daug reikšmės. Vengrijos įvaizdis yra prastokas, bet darbų tai nesuparalyžiuos“, - teigė ES diplomatas.

Žiniasklaidos įstatymas sukėlė priešiškumą

Vengrijos premjeras V.Orbanas, kurio centro-dešinio partija laimėjo du trečdalius balsų parlamente balandį, atmetė taupymo priemones, kurių ėmėsi daugelis ES kolegių šalių ir pradėjo naudoti, anot Reuters, nesuvaržytą fiskalinę politiką.

Naujausias Vengrijos valdančiųjų žingsnis – žiniasklaidos įstatymas, kuris sustiprina vyriausybės kontrolę žiniasklaidoje.

Anot Vengrijos vyriausybės, naujas įstatymas, kuris pradeda galioti 2011 m. sausio 1 dieną, sustiprins žiniasklaidos skaidrumą, šitaip suteiks jai daugiau laisvės. Tačiau įstatymo priėmimas sukėlė nemalonią kitų ES šalių reakciją. Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas pareiškė, kad įstatymas „pažeidžia ir dvasią, ir žodį“ ES sutarčių ir kelia klausimą, ar Vengrija „turi teisę vadovauti ES“. Vokietija pareiškė laukianti, kol Vengrija įstatymą pakeis, bet V.Orbanas tokias mintis atmetė.

Kito Reuters kalbinto ES diplomato teigimu, žiniasklaidos laisvę galimai ribojantis įstatymas nebūtinai sumažins Vengrijos galias ES. Jis nurodė Italiją: šios šalies premjeras Silvio Berlusconi turi daug įtakos ES, nepaisant to, kad kontroliuoja Italijos spaudą.

Organizacija „Reporteriai be sienų“ paragino Europos Parlamentą priimti rezoliuciją, smerkiančią Vengriją dėl šio žiniasklaidos įstatymo.

Pasak „Reporterių be sienų“, tiesiogiai skiriama vyriausybės penkių asmenų žiniasklaidos taryba galės ne tik prižiūrėti žiniasklaidą, bet ir skirti jai didžiules baudas už turinį, kuris „nėra politiškai subalansuotas“ arba „pažeidžia žmogaus orumą“. Be to, taryba galės bausti už religijos ir tautos įžeidimą, žurnalistus priversti atskleisti šaltinius, jeigu informacija susijusi su nacionaliniu saugumu.

„Mūsų organizacija ragina Europos Parlamento prezidentą ir biurą apsvarstyti šį įstatymą skubos tvarka kitoje plenarinėje sesijoje“, - išplatintame pranešime pareiškė „Reporteriai be sienų“, organizacija, kuri kovoja už žiniasklaidos laisvę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA