Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (35)
Nuo prekiautojų žmonėmis pasprukęs vyras: niekada nebevyksiu uždarbiauti į užsienį

Nuo prekiautojų žmonėmis pasprukęs vyras: niekada nebevyksiu uždarbiauti į užsienį

Paradoksalu, tačiau XXI a. Europoje vis dar nepavyksta panaikinti šiuolaikinės vergovės formų. Europos institucijų duomenimis, kasmet tūkstančiai „baltųjų vergų“ – vyrų, moterų ir vaikų tampa prekybos žmonėmis aukomis.

Jie priversti užsiimti prostitucija, dirbti nelegaliuose darbuose ar paprasčiausiai vagiliauti iš parduotuvių ir taip krauti nusikaltėliams pelnus.

Aukų daugėja

Prekyba žmonėmis yra viena rimčiausių nusikalstamų veikų pasaulyje. Tai neabejotinai yra žmogaus teisių pažeidimas, šiuolaikinė vergovės forma. Prekyba žmonėmis turi keletą bendrų bruožų: žmonių verbavimą, pervežimą, perdavimą, slėpimą ir t.t.

Ji apima seksualinį išnaudojimą (dažniausiai prostitucijos tikslais) ir priverstinį darbą ar paslaugas, tokias kaip elgetavimą. Taip pat prekybos žmonėmis aukos gali būti išnaudojamos nusikaltimų tikslais ar net prekybai organais.

Paradoksalu, tačiau šiuolaikinėje Europoje prekybos žmonėmis atvejų daugėja. ES institucijų skaičiavimais, per 2008–2010 m. prekybos žmonėmis aukomis galimai tapo daugiau nei 23 tūkst. žmonių, o mastai Europoje išaugo kone penktadaliu.

Be to, prostitucijos nuošimtis sudaro 62 proc. bendro aukų sąrašo. Prekyba žmonėmis priverstinio darbo tikslais apima beveik ketvirtadalį visų prekybos žmonėmis nusikaltimų ir yra antroje vietoje, o kitos nusikalstamos veikos sudaro apie 14 proc. Dauguma nustatytų ir spėjamų aukų per trejus stebėjimo metus buvo iš ES valstybių narių.

Vis dėlto, dėl šių nusikaltimų nuteistų asmenų skaičius mažėjo. Pasak ES vidaus reikalų komisarės C. Malmstrom, šiemet pristačiusios prekybos žmonėmis situaciją, taip yra todėl, kad šiuos nusikaltimus įrodyti sunku.

„Prekybos žmonėmis aukos labai dažnai būna įbaugintos ir atsisako teikti parodymus. Būtinas ir geresnis pareigūnų, institucijų parengimas, ES teisės perkėlimas į nacionalinį lygmenį“, – sakė ji.

Kovoti su problema – sudėtinga

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija aiškiai draudžia prekybą žmonėmis. ES kova su šiuo reiškiniu tapo vienu iš Stokholmo programos prioritetų. 2011 m. priimta ir Europos Parlamento bei Tarybos direktyva dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. Dar vienas būdas kovoti su prekyba žmonėmis – Nacionalinio pranešėjo instituto steigimas. Pirmoji valstybė, suskubusi įgyvendinti Hagos deklaracijos nuostatas dėl nacionalinio pranešėjo skyrimo, buvo Švedija.

Atrodo, kad priemonių užtenka, tačiau nacionaliniame lygmenyje ne visoms valstybėms pavyksta pagerinti situaciją. Nevienoda teisinė atsakomybė už prekybą žmonėmis skirtingose valstybėse, kai kurių ES narių žemas pragyvenimo lygis, korupcija, seksualinių paslaugų paklausa ir kt. priežastys neleidžia labiau pagerinti rezultatų.

Pastaruoju metu ne tik nesimatė didesnės pažangos, bet situacija prastėjo tokiose šalyse kaip Rumunija, Bulgarija, taip pat nemažai problemų yra Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, D. Britanijoje ir kitose šalyse. Tačiau už šios statistikos matome ir tai, jog prekyba žmonėmis yra tranzitinis reiškinys, nes vienos šalys (Rumunija, Bulgarija) yra aukų tiekėjos, o kitos (Italija, D. Britanija ir kt. Vakarų valstybės) – rinka.

Štai Belgijoje pareigūnai per metus nustato nemažai prekybos žmonėmis aukų. Įdomu tai, kad nei šioje šalyje, nei jokioje kitose ES narėje prekybos žmonėmis aukų sąrašuose nėra nei vieno Belgijos piliečio. Panaši situacija yra ir kai kuriose kitose Vakarų valstybėse. Taigi, prekyba žmonėmis dažniausiai neapsiriboja nacionaliniu lygmeniu, nes iš vargingesnių šalių žmonės gabenami į turtingesnes, kur banditai juos išnaudodami gali gauti didesnį pelną.

Pažadamas geras uždarbis arba gyvybė

Europos institucijų ataskaitose skelbiama, kad žmonės vykti į užsienį verbuojami pažadais arba verčiami tai daryti fiziniu ar psichologiniu smurtu. „The Guardian“ aprašo vieną atvejį, atskleidžiantį, kaip vystoma prekybos žmonėmis schema Europoje.

Jauna mergina iš Moldavijos į prekeivių žmonėmis rankas pakliuvo paauglystėje. Jėga privertę dirbti prostitute, nusikaltėliai nelegaliai ją vežiojo net po keletą Europos valstybių, kol už vertimąsi prostitucija moldavė įkliuvo D. Britanijoje.

Pabūgusi pareigūnams plačiau papasakoti apie save ji nebuvo identifikuota kaip prekybos žmonėmis auka ir „baltąją vergę“ deportavo. Grįžusi ji vėl atsidūrė prekeivių žmonėmis rankose. „Buvau mušama, bauginama ir prievartaujama. Gyvybę išsaugojau tik todėl, kad jiems iš manęs gyvos didesnė nauda. Išgydžius sumušimus vėl buvau išvežta į užsienį, kur turėjau dirbti prostitute“, – pasakoja ji. Antrą kartą atsidūrus D. Britanijoje, mergina vėl buvo sulaikyta pareigūnų per reidą viešnamyje. Pagaliau išdrįsusi prabilti, ji gavo apsaugą ir prieglobstį D. Britanijoje.

Vice.com pateikia kitą, ne mažiau sukrėčiančiantį prekybos žmonėmis atvejį. Pasakojama, kaip 43 m. Bulgarijos pilietis su šeima susidomėjo galymybę vykti į užsienį uždarbiauti, tačiau pateko į prekeivių žmonėmis tinklą. „Susidomėjau galimybe vykti į Italiją, į plantacijas. Su žmona bei kitais giminėms sumokėjome šį darbą siūliusiems tarpininkams. Autobusu, kuriuo vykome į Italiją, važiavo ir daugiau žmonių, įlipusių kitose Bulgarijos vietovėse. Iš mūsų buvo paimti dokumentai“, – pasakojimą pradeda Jemalas.

Vyras teigia, kad dviem autobusais nuvykus į Italiją, uogų skynėjai buvo apgyvendinti atokiame name kalnuose. „Aplink nesimatė jokių uogų, todėl kilo įtarimų. Po kurio laiko italų ir bulgarų nusikaltėliai atėmė atvykusių žmonių telefonus, pinigus. Moterys buvo verčiamos dirbti prostitutėmis, o vyrai turėjo pardavinėti narkotikus arba vagiliauti“, – pasakojo jis. Vergijoje buvusio vyro teigimu, jam pavyko išsigelbėti tik todėl, kad turėjo antrą mobilų telefoną, kurį pavyko nuslėpti nuo nusikaltėliu. Be to, žinoma turėjo pasislęs šiek tiek pinigų. „Niekada nebevyksiu uždarbiauti į užsienį“, – sakė nuo nusikaltėlių pasprukęs vyras.

Vergovę įrodyti sudėtinga

Situacija Lietuvoje, žvelgiant į bendrą Europos kontekstą, nėra bloga. 2012 m. šalyje buvo atliekami 44 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis. Nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis buvo pripažinta 14 asmenų. Vis dėlto, su prekybos žmonėmis aukomis dirbantys specialistai pabrėžia, jog Lietuvoje, kaip ir daug kur Europoje – sudėtinga teisiškai įrodyti šiuos nusikaltimus, o aukų integracija nėra labai paprasta.

Psichologė Oksana Mačėnaitė, Kauno miesto „Vyrų krizių centro" vadovė dirba su išskirtine prekybos žmonėmis grupe – vyrais. Ji pasakojo, kad jau du metus vykdo projektą, kurio esmė – pagalba vyrams ir jaunuoliams, nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis ir šios srities prevencija. Prekybos žmonėmis aukos gali gauti socialines paslaugas, psichologinę pagalbą, teisines konsultacijas ir t.t.

Pasiteiravus, kokia prekybos žmonėmis situacija Lietuvoje, O. Mačėnaitė pabrėžė, kad jie dirba tik su išnaudojimu vergiškam darbui atvejais, tačiau teigė pastebėjusi, kad situacija nelengva. „Situacija liūdna, nes pradėti ikiteisminį tyrimą yra labai sudėtinga. Darbiniai santykiai ir nusikalstama veika sunkiai susiję“, – sakė ji.

Pasidomėjus, kokios pagalbos nevyriausybinės organizacijos gauna iš oficialių institucijų, „Vyrų krizių centro“ vadovė pabrėžė, jog valstybinės institucijos nėra visagalės, „tačiau kontaktuojant dėl pagalbos negalime skųstis, esame išklausomi, pagal galimybę mums pagelbėja“.

Lietuva – aukų kilmės šalis

Kuo situacija Lietuvoje skiriasi nuo kitų Europos valstybių atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos atstovybės Lietuvoje darbuotojai. „Pagalbos prekybos žmonėmis aukoms sistema Lietuvoje – labai fragmentiška, tačiau iš kitų ES šalių pasimokyti greičiausiai nepavyks – esame aukų kilmės šalis, todėl teikiama reintegracijos į visuomenę pagalba – labai specifinė“, – teigia jie.

Pasidomėjus, kokia pagalba prekybos žmonėmis aukoms teikiama Europoje ir Lietuvoje, atstovybės darbuotojai pasakojo, kad pagalba mūsų šalyje skiriasi nuo kitose ES (ypač – senbuvėse) šalyse teikiamos, nes viena – teikti pagalbą lietuvei, esančiai Švedijoje (tada – pagalba yra krizinė, skubi ir tarsi laikina, tikintis, kad auka sugrįš į savo šalį), visai kita – bandyti auką integruoti Lietuvoje, kur dažnai – gyvena ir į nusikaltimą įtraukę asmenys, giminės, artimieji, neretai žinantys situaciją“.

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos atstovų Lietuvoje, prekybos žmonėmis aukoms tenka ieškoti įvairių pagalbos formų keičiant gyvenamas vietas, padedant įsigyti profesiją, darbinę patirtį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA