Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (9)
Nuo miesto triukšmo teks slėptis parkuose su įrašytais gamtos garsais

Nuo miesto triukšmo teks slėptis parkuose su įrašytais gamtos garsais

Didžiausiu miestų triukšmo šaltiniu laikomas transportas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos regiono gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 milijoną sveiko gyvenimo metų.

Kokios triukšmo keliamos problemos trumpina europiečių amžių ir kaip su tuo kovoja šiandienos visuomenė – domėjosi MyEP.

Kaltas augantis automobilių skaičius keliuose

Daugiausia žmonių kurie susiduria su per dideliu transporto keliamu naktiniu triukšmu gyvena Bratislavoje, Varšuvoje, Sofijoje ir Dubline. Kaip Europoje, taip ir Lietuvoje – sako visuomenės sveikatos centro specialistai. Nors triukšmingiausi Lietuvos miestai Vilnius ir Kaunas nepatenka tarp labiausiai nuo triukšmo kenčiančių Europos miestų sąrašus, susirūpinimą kelia didėjantys transporto srautai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje individualių lengvųjų automobilių skaičius kasmet auga. 2003 m. keliuose riedėjo virš 1,15 mln. automobilių, praėjusiais metais tokių suskaičiuojama virš 1,6 mln. Transporto priemonių keliamas triukšmas miesto aplinkoje sudaro iki 80 procentų viso garsinio užterštumo priežasčių.

„Lietuva nėra kažkuo išskirtinė šalis Europos atžvilgiu. Nesame nei labiau triukšmingesni, nei mažiau. Europos aplinkos agentūros duomenimis, pusė ES miestų gyventojų dėl automobilių kenčia 55 decibelus viršijantį triukšmą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto triukšmo žemėlapiuose matyti, kad ties automobilių keliais nustatomas triukšmo lygis siekia 70-74 decibelų. Tai viršija gyvenamosiose patalpose leidžiamas triukšmo normas, todėl valstybėms svarbu žinoti, kiek žmonių yra veikiama kelių sukeliamo triukšmo“,- sakė Vilniausvisuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos vyriausiasis specialistas Algimantas Kutanovas.

Gresia ne tik klausos ir miego sutrikimai

Įprastinėje aplinkoje žmogų pasiekiantys garsai nesiekia 70 decibelų. Pavyzdžiui, normalus kvėpavimas sukelia 10 decibelų stiprumo garsą. Lietaus šniokštimo ar veikiančio šaldytuvo, kurio paprastai žmogus negirdi, nes yra pripratęs, garsas siekia 50 decibelų. Įprastinio pokalbio su kitu žmogumi metu ausis pasiekia 60 decibelų stiprumo garsą, štai diskotekoje ar simfoniniame orkestre garsas stipresnis - 110 decibelų stiprumo. Tokio paties stiprumo yra ir verkiančio kūdikio garsas. Na, o viršijančiu skausmo ribą laikomas 180 decibelų stiprumo garsą sukeliantis sprogimas arba kylanti sunkioji raketa.

Lietuvoje galiojanti higienos norma nustato, kad gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje, veikiamoje transporto triukšmo, garso stipris neturėtų viršyti 65 decibelų dienos ir 55 decibelų nakties metu. Išimtys taikomos maitinimo ir kultūrinėms įstaigoms. Gyvenamosiose patalpose, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose (pavyzdžiui, viešbučiuose) ir ligoninių palatose dienos metu leidžiamas vienodas triukšmas - 45 decibelų triukšmas, o naktį – 35 decibelų.

„Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmogaus miegą, bet taip pat gali sukelti širdies priepuolius, spengimą ausyse, gali susilpninti gebėjimą mokytis. Palyginti su kitais aplinkos sveikatos rizikos veiksniais Europoje, aplinkos triukšmo sukeliama ligų našta yra mažesnė tik už aplinkos oro taršos sąlygojimus sutrikimus. 1 iš 3 žmonių Europoje patiria dirginimą triukšmu dienos metu, 1 iš 5 gyventojų patiria miego trikdymą dėl kelių, geležinkelių ar oro transporto triukšmo“,- sako A. Kutanovas. Specialistas pabrėžia, kad triukšmas naktį labiau kenkia žmogaus organizmui.

Išeitis – inovatyvūs išradimai

Apie būtinybę mažinti triukšmo kiekį ir stiprumą net nedvejojama. Visuomenės sveikatos specialistai pagrindiniu kovos su triukšmu būdu įvardija transporto srautų ir teritorijų planavimą bei triukšmo mažinimą pačiuose jo susidarymo židiniuose. Būtent todėl rengiamos tyliosios aglomeracijos zonos, plečiamos parkų teritorijos ir nuolat tikrinamas triukšmo lygis.

„Didžiausias triukšmo šaltinis buvo ir yra transporto priemonės, todėl didžiausią triukšmo mažinimui įtaką turi transporto srautų organizavimas, naujų kelių tiesimas, šviesoforų žaliųjų bangų sistema. Techninės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, akustinės sienutės, yra sudėtingos ir brangios, gelbstinčios tik tam tikrose miesto dalyse“,- teigia Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.

Minėdama Tarptautinę triukšmo supratimo dieną Europos aplinkos agentūra ir Jungtinės Karalystės Triukšmo mažinimo draugija skelbia kasmetinį inovatyvių triukšmo mažinimo priemonių konkursą. Pernykščiai laimėtojai, nuskynę laurus Europos garsinės aplinkos apdovanojimuose (European Soundscape Award – aut. past.) pertvarkė vieną Berlyno parkų. Kartu su Berlyno technikos universitetu sumodeliuotas Nauerner Platz parkas visų pirma išsiskiria žaliosiomis erdvėmis. Įkurta daugiau patrauklių vietų sportui ir žaidimams, kad pagausėtų tokios žmonių veiklos garsų. Nors metro su puse aukščio užtvaras iš akmenų ir medžių neatrodo esąs išskirtinis ginklas kovoje su triukšmu, štai į skulptūras ir suolelius įmontuoti prietaisai, skleidžiantys vandens ir paukščių garsus – retai sutinkamas būdas sumažinti triukšmą.

„Didiesiems Europos miestams su daugiau nei 100 tūkst. gyventojų būtina kovoti ne tik su sausumos transporto keliamomis problemomis, bet ir mažinti traukinių, oro uostų bei pramonės gigantų keliamą triukšmą. Planai bus pristatyti Europos Komisijai iki kitų metų sausio 18-osios ir sukurtas bendras triukšmo mieste mažinimo būdas“,- MyEP sako Europos aplinkos agentūros atstovas Ibenas Stanhardtas.

Specialistas prisiminė ir dar 2011 m. Europos Komisijos bandymą kovoti su transporto keliamu triukšmu apribojant sportinių automobilių ir sunkvežimių variklių skleidžiamo triukšmo lygį. Tačiau tokie automobilių gamintojai kaip Porshe, stojo prieš Komisijos siūlymą. Vėliau Europos Parlamentas priėmė sprendimą, iš esmės paneigiantį siūlymą ir netgi sumažinantį dabartinius standartus, kad sportiniai automobiliai ir sunkvežimiai būtų gaminami garsesni nei iki tol. Nors pasiūlymai dar nėra galutiniai – jie nukeliavo pas ES narių atstovus. Pastarieji labai skatinami nevyriausybinių organizacijų paremti Komisijos siūlymą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA