Tikimasi, kad šie standartai turės ilgalaikį poveikį ES šildymo kuro importo iš Rusijos, Norvegijos ir Alžyro sąskaitoms, kurios kasmet atsieina dešimtis milijardų eurų.
Europos Sąjungos sprendimas statyti beveik nulinės energijos namus nuo 2018 m. bus taikomas viešųjų pastatų statybai, o po dvejų metų – visiems naujiems namams ir biurams.
Aplinkosaugos specialistai šiuos standartus vertino atsargiai, pareiškę, kad jie įsigalios per vėlai ir nepaskatins renovuoti senesnių namų Europoje.
„Investavimas į pastatų renovavimą yra pelningas scenarijus, nes bus sukurtos naujos darbo vietos didžiausiame Europos užimtumo sektoriuje, be to, bus sumažintos energijos sąskaitos ir išaugs energijos saugumo lygis“, – pasakė Žaliųjų grupės politikas Claude‘as Turmesas.
Europos statybų sektoriuje tiesiogiai įdarbinta 14 mln. darbuotojų, šis sektorius sukuria apie vieną dešimtadalį ES bendrojo vidaus produkto, teigia Europos statybininkų konfederacija.
„Kadangi pastatai išskiria apie 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų ES, jų energijos vartojimo efektyvumo pagerinimas padės ES siekti su klimato kaita susijusių tikslų“, – pasakė C. Turmesas.