Kalbėdamas su žurnalistais, vienos iš ES šalių narių ambasadorius pareiškė, kad ES šalių narių vadovai dar neišnaudojo visų turimų ginklų, apimančių sankcijas prieš Maskvą, jei ši nusitaikytų į Rytų Ukrainą. Taip pat diplomatas patikino, jog ES susitaikė su tuo, kad Rusija pasiglemžė Krymą.

Kaip rašo www.euractiv.com, diplomatas prisiminė savo asmeninę patirtį, iliustruojančią faktą, jog Krymo aneksija reiškia, kad ES ir Rusijos santykiai grįžta į Šaltojo karo laikus.

Anot ambasadoriaus, jei prieš dešimtmetį jam kas nors būtų pasakęs, jog ES atsidurs tokioje situacijoje, jis tuo nebūtų patikėjęs.

„Vakarų pasaulis atrodo labai silpnas. Bėda ta, kad Vakarų demokratinės valstybės šiuo metu yra susidūrusios su visiškai kitokia Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymo sistema“, - patikino diplomatas, kalbėdamas apie autoritarinį V. Putino režimą, kuris pradėjo stiprėti nuo tada, kai 2012 m. gegužės mėn. jis tapo Rusijos prezidentu.

Diplomato teigimu, ES vizų draudimų bei lėšų įšaldymo sankcijų taikymas tapo nelengva užduotimi, nes šiose šalyse taikoma normali rinkimų sistema, todėl joms nėra suprantamas V. Putino parlamento valdymo būdas.

Anot ambasadoriaus, jis klaidingai manė, jog Krymui tapti 84-ąja Rusijos Federacijos nare prireiks trijų ar keturių savaičių nuo kovo 16 d. įvykusio referendumo, kurį ES pripažino neteisėtu.

Praėjus šešiems dešimtmečiams po to, kai tuometinis TSRS vadovas Nikita Chruščiovas perdavė Krymo pusiasalį Ukrainai, kovo 18 d. V. Putinas pasirašė įsaką dėl Krymo prijungimo prie Rusijos.

„V. Putinas šią savaitę paskelbė Krymą 84-ąja Rusijos Federacijos nare. Susidūrėme su visiškai kitokia valdymo sistema“, - piktinosi diplomatas. Jis pridūrė, jog prieš dvi dienas jis žiūrėjo televizijos pokalbių laidą per Vokietijos kanalą, kurioje dalyvavo Rusijos televizijos kanalo atstovas.

„Jo pateikti argumentai neįtikėtini. Mes nepažįstame šios sistemos. Kol kas šį propagandos karą mes pralaimime“, - samprotavo diplomatas.
Trečiasis sankcijų etapas?

Paklaustas, ko jis tikisi iš viršūnių susitikimo, diplomatas patikino, kad netiki, jog ES šalių narių vadovai priims sprendimą pereiti prie trečiojo sankcijų etapo kaip buvo nuspręsta per kovo 6 d. įvykusį ekstrinį viršūnių susitikimą. Anot diplomato, didžiausiu viršūnių susitikimo iššūkiu taps tai, jog ES privalo išlikti patikima, įgyvendindama sprendimus, priimtus per praėjusį kovo 6 d. viršūnių susitikimą. Šie sprendimai pasirodė drastiškesni nei buvo tikėtasi.

Pagal kovo 6 d. viršūnių susitikimo metu priimtus sprendimus, į pirmąjį sankcijų etapą įėjo ES ir Rusijos derybų dėl vizų liberalizavimo bei naujos bendrosios dvišalės sutarties nutraukimas.

Antrasis sankcijų etapas buvo pradėtas vykdyti po Kryme įvykusio referendumo, kai ES šalių narių užsienio reikalų ministrai kovo 17 d. nutarė imtis vizų išdavimo apribojimų bei lėšų įšaldymo sankcijų prieš 21 Rusijos ir Ukrainos valstybės tarnautoją. Į šį sąrašą pateko Rusijos kariuomenės Kryme bei su Ukraina besiribojančiuose regionuose vadai.

Trečiasis etapas apima ekonomines sankcijas, nors ES Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy komentuodamas šį klausimą nebuvo linkęs atskleisti daugiau detalių. Rusijos parlamentas šiuo metu rengia įstatymo projektą dėl Vakarų šalių turimo turto konfiskavimo, jei šie imsis griežtesnių sankcijų prieš Rusiją.

Diplomato teigimu, ES šalių narių vadovai turi būtinai aptarti tai, kokie įvykiai galėtų tapti trečiojo sankcijų etapo įgyvendinimo priežastimi. Anot diplomato, jis tikisi, kad ES šalių narių vadovai nuspręs likti prie pirmojo ir antrojo sankcijų etapo, tačiau galbūt įtrauks daugiau asmenų pavardžių į juodąjį sąrašą.

„Šiuo metu esame antrajame sankcijų etape. Atrodo, kad susitaikėme su Krymo aneksija. Situacija yra tokia“, - sakė diplomatas.

„Negalime išeikvoti visos savo amunicijos dabar bei paskubėti su ekonominėms sankcijomis. Tai svertas, kurį turime pataupyti tam atvejui, jei Rusija imtųsi karinių veiksmų Rytų Ukrainoje“, - pridūrė jis.

Juodojo sąrašo papildymas

Kitų diplomatų teigimu, ES niekada nepripažins Krymo Rusijos sudėtyje. Tačiau taip pat teigiama, jog realistiškiausias kovo 20 d. viršūnių susitikimo rezultatas – tai asmenų, prieš kuriuos taikomos sankcijos, papildymas.

Kol kas į šį sąrašą įtraukti tik parlamentarai ir kariuomenės vadai. Į jį taip pat galėtų būti įtrauktos prezidento administracijos bei Rusijos žiniasklaidos atstovų pavardės. Ne kartą buvo paminėta Dmitrijaus Kiseliovo, kuris vadovauja Rusijos valstybinės naujienų agentūrai „Rossiya Segodnya“, pavardė, kuris neseniai „Vesti Nedeli“ televizijos programoje pareiškė, kad Rusija galėtų JAV paberti radioaktyvių pelenų.

Tačiau diplomatai linkę manyti, kad sąrašo papildymas – tai nėra lengva užduotis, nes ES privalo užtikrinti, jog bet kurie veiksmai, kurių bus imtasi, galėtų būti apginti teisme. Keletas Ukrainos valstybės tarnautojų, patekusių į ES juodąjį sąrašą, tarp kurių ir buvęs Ukrainos ministras pirmininkas Nikolajus Azarovas, nusamdė teisininkus iš Vakarų, kurie įpareigoti įrodyti, jog jų pavardžių įtraukimas į šį sąrašą yra neteisėtas.

Kitas sprendimas, kuris, kaip manoma, gali būti priimtas kovo 20 d. viršūnių susitikime, - tai birželio mėn. planuojamo ES ir Rusijos viršūnių susitikimo atšaukimas.

Ukrainos ambasadorius ES Konstantinas Jelisejevas savo interviu pareiškė, kad šiuo metu ES taikomos sankcijos – tai tarsi uodo įkandimas drambliui. Anot K. Jelisejevo, geriausia, ką galėtų padaryti ES, tai įrodyti savo vieningumą bei tvirtybę prieš Rusiją.
ES šalių narių vadovai aptars Ukrainos krizę vakarienės metu. Diplomato teigimu, manoma, kad susitikimo dalyvių laukia ilgas vakaras.