Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Nori daryti įtaką mirtingumui

Nori daryti įtaką mirtingumui

Ekspertų teigimu, daugeliu atžvilgių požiūris į chroniškomis ligomis sergančius asmenis Europos Sąjungoje (ES) - netinkamas. Ligos kontrolė, prevencija ir dalijimasis gerąja patirtimi galėtų padėti kovoti su požiūriu į pacientus ir diskriminacija.

Kalbėdama kovo 18 d. Briuselyje Europos Komisijos (EK) surengtame netinkamam pacientų vertinimui sveikatos priežiūros įstaigose skirtame renginyje, Europos širdies tinklo direktorė Susanne Logstrup pažymėjo, kad egzistuoja reikšminga nelygybė, atsižvelgiant į mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių ES.

„Iš esmės mirčių skaičius daug didesnis Centrinėje ir Rytų Europoje. Tai nėra teisinga. Kadangi ši liga nėra genetiškai paveldima, būtina šią problemą spręsti“, - sakė S. Logstrup.

Kaip rašo „Euractiv“, taip pat ji pridūrė, kad sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis mirtingumas ES šalyse narėse ženkliai skiriasi. Mažiausiai gyvybių šios ligos nusineša Prancūzijoje, daugiausiai – Bulgarijoje.

„Esu įsitikinusi, kad šie ES šalių narių skirtumai neteisingi, nes puikiai žinome, kad tai galime pakeisti“, - patikino ji.

ES šalyse narėse 86 proc. mirčių įvyksta dėl vėžio, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, chroniškų kvėpavimo takų susirgimų bei psichikos sutrikimų. Šios ligos sudaro 77 proc. visos ES šalių narių gyventojams tenkančios ligų naštos.

Diskriminacija ir engimas

Anot S. Logstrup, ES nepakankamai prisideda apie ES šalių narių gyventojų sveikatos būklės gerinimo, tačiau yra dalykų, kuriuos galima būtų daryti geriau. Pavyzdžiui, ES galėtų reglamentuoti transriebalų rūgštis, gerinti ligų gydymo kokybę bei kovoti su tokiais ligų atsiradimo faktoriais kaip tabakas, dietos ir alkoholis.

S. Logstrup taip pat patikino, jog tam, kad sveikatos sistema taptų tinkamesnė, ES būtina atlikti skurdo poveikio, ekonominės krizės ir nedarbo poveikio vertinimą, nes šie faktoriai daro įtaką ligų atsiradimui.

„Gamian Europe“ organizacijos, atstovaujančios psichikos sutrikimų turinčius pacientus, generalinė sekretorė Rebecca Muller pareiškė, kad dažnai psichikos sutrikimus turintys asmenys yra linkę į depresiją.

R. Muller manymu, daugelį žmonių vargina depresija, nes jie jaučiasi engiami. Psichikos sutrikimai dažnai turi poveikio žmogaus produktyvumui, dėl to netenkama darbo, o tai tik dar labiau prisideda prie socialinės atskirties.

Kaip ES galėtų spręsti problemas?

Europos vėžio lygų asociacijos vadovas Wendy Yaredas paaiškino, kad engimas ir diskriminacija ir toliau veši sveikatos priežiūros sistemoje, tačiau apie tai niekas nenori kalbėti.

„Įstatymų leidėjai nėra linkę pripažinti, kad jų atstovaujamoje šalyje, regione ar mieste pacientai yra engiami ir diskriminuojami“, - teigė W. Yaredas.

Buvęs Slovėnijos prezidentas, šiuo metu Europos Parlamente (EP) Europos liaudies partiją atstovaujantis Alojzas Peterle sutinka, kad sveikatos priežiūros sektoriaus problemos turi atsidurti keliamų politinių uždavinių sąrašo pradžioje. Taip pat jis mano, kad ES galėtų prisidėti prie duomenų rinkimo bei rekomendacijų ir gairių rengimo.

„Šie skirtumai – tai diskriminacijos įrodymas. ES šalių narių gyventojai nenori būti baudžiami dėl to, kad gimė vienoje ar kitoje šalyje. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė senose ir naujose ES šalyse narėse ES reikšmingai skiriasi. Dideli skirtumai egzistuoja ir pačių ES šalių narių viduje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA