Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Nepatenkinti lietuviai iš prekybininkų internetu pernai susigrąžino 46 tūkst. litų

Nepatenkinti lietuviai iš prekybininkų internetu pernai susigrąžino 46 tūkst. litų

Apsipirkti neiškėlus kojos iš namų – ir paprasta, ir patogu. Tačiau vis dažniau europiečiams įsigyjant prekių ir paslaugų virtualioje erdvėje, daugėja ir nepatenkintų pirkėjų. Maždaug kas antras Europos vartotojų centrams pateikiamas skundas yra susijęs su elektronine komercija.
Tokius duomenis pirmadienį Briuselyje pristatytoje ataskaitoje ,,Europos internetinė prekyba: 2008-2009 m. vartotojų skundai“ pateikė Europos vartotojų centrų tinklas, jis veikia visose 27 ES valstybėse, taip pat Norvegijoje ir Islandijoje.

Nepristato užsakytų prekių

Praėjusiais metais Europos vartotojų centrai sulaukė 8885 vartotojų skundų ir ginčų, iš kurių daugiau nei pusė – 4921 – susijęs su elektronine prekyba. 2008-aisiais gauta 8032 skundai, iš jų atitinkamai 3356 dėl prekybos virtualioje erdvėje.

Su kokiomis problemomis susiduria ES vartotojai, pirkdami internetu iš kitų valstybių?

Kaip „myEP“ sakė Europos vartotojų centro Lietuvoje direktorė Viktorija Ostrauskienė, didžioji dauguma – 84 procentai – pernai gautų skundų dėl internetinės prekybos buvo susiję su pristatymu, prekėmis ir paslaugomis bei sutarčių sąlygomis.

„Maždaug kas ketvirtas gautas skundas susijęs su internetu užsakytų prekių pristatymu. Pernai dėl to skundėsi 1258 vartotojai. Dažniausiai internetu užsakytos prekės apskritai nebuvo pristatytos – 1119 skundų, buvo pristatytos ne visos prekės – 95 skundai, dėl vėluojančio pristatymo skundėsi 21 vartotojas“, – dažniausias skundų priežastis vardijo V. Ostrauskienė.

Praėjusiais metais Europos vartotojų centrai taip pat gavo 951 skundą dėl pačių prekių ir paslaugų. Dažniausiai vartotojai piktinasi, kad jiems buvo pristatytos prekės su defektais – 482 skundai. Taip pat dažnai gauna ne tas prekes, kurias užsakė (237 skudai) arba gauna prekes, nors jų neužsakė (159 skundai).

Dar 412 vartotojų pernai skundėsi sutarčių sąlygomis. Panaši padėtis buvo ir 2008 metais.

Daugiausia priekaištų – vokiečiams

Nepatenkinti lietuviai iš prekybininkų internetu pernai susigrąžino 46 tūkst. litų
© Corbis

Europiečiai virtualioje erdvėje dažniausiai perka garso ir vaizdo techniką, fotografijos, informacinių sistemų įrangą. Į populiariausių pirkinių kategoriją taip pat patenka laisvalaikio prekės ir įranga, prekės sodininkystei, naminiams gyvūnams, apranga ir kt.

Neabejojama, kad vis daugiau žmonių apsipirkti virtualioje erdvėje skatina ne tik tai, kad nereikia niekur važiuoti, gaišti laiko automobilių spūstyse, bet ir internetinių parduotuvių siūlomos nuolaidos.

Remiantis Europos vartotojų centrų pateikiama ataskaita, europiečiai dažniausiai apsiperka Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Liuksemburgo, Nyderlandų virtualiose parduotuvėse. Būtent šiose šalyse veikiantiems prekybininkams vartotojai pateikia ir daugiausia skundų.
Praėjusiais metais vokiečių pardavėjai sulaukė daugiau nei trečdalio skundų, 22 proc. skundų teko Jungtinei Karalystei, 12 proc. - Prancūzijai, dešimtadalis – Liuksemburgui.

Šios šalys „lyderių“ pozicijas skundų srityje turėjo ir 2008 metais. Pasak Europos vartotojų centro Lietuvoje direktorės V. Ostrauskienės, skundų skaičių labiausiai lemia tai, kad, tarkim, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija kitas ES šalis lenkia ne tik gyventojų skaičiumi, bet ir internete veikiančių prekybininkų gausa. Vokietijoje jų priskaičiuojama kiek daugiau nei 1000, Jungtinėje Karalystėje – apie 700, Prancūzijoje – beveik 400.

Atgavo apie 46 tūkst. litų

Įsikišus Eurpos vartotojų centrams pernai vartotojams palankus sprendimas buvo priimtas 3158 bylose, 2008-siais – 2088 bylose.

„Remiantis praėjusių metų statistika, maždaug 60 procentų lietuvių pateiktų pretenzijų internetiniams prekybininkams buvo išspręstos vartotojų naudai“, – sakė Europos vartotojų centro Lietuvoje direktorė V. Ostrauskienė.

Pernai Europos vartotojų centras Lietuvoje gavo 176 skundus, iš kurių 23 proc. susiję su elektronine prekyba. Per tris šių metų ketvirčius centrui pateiktas 221 vartotojo skundas.

Nepatenkinti lietuviai iš prekybininkų internetu pernai susigrąžino 46 tūkst. litų
© Corbis

„39 proc. vartotojų skundėsi dėl prekių ir paslaugų, 27 proc. – dėl oro keleivių teisių, 19 proc. – dėl elektroninės prekybos“, – dažniausiai gaunamus skundus vardijo V. Ostrauskienė.

Pasak jos, pernai Europos vartotojų centro Lietuvoje pagalba iš savo įsipareigojimų nevykdžiusių užsienio internetinių parduotuvių lietuviams pavyko susigrąžinti apie 46 tūkst. litų, iki šių metų rugpjūčio mėnesio sugrąžintų pinigų suma siekia apie 23 tūkst. Litų.

„Kaip pavyzdį galime paminėti konkretų atvejį. Lietuvis užsisakė televizorių iš Prancūzijos internetinės svetainės, tačiau gavo jį sudaužytą. Vartotojas bandė susisiekti su pardavėju, tačiau nesėkmingai. Po Europos vartotojų centrų įsikišimo, vartotojas gavo naują televizorių“, – konkrečiu pavyzdžiu iliustravo V. Ostrauskienė.

Jos teigimu, Europos vartotojų centrų rengiamos ataskaitos leidžia išsiaiškinti teisines ir praktines vartotojų patiriamas problemas Europos Sąjungoje ir nustatyti taisytinas sritis, kad vartotojai įgautų daugiau pasitikėjimo pirkdami internetu.

Susirūpino ir europarlamentarai

Nors internetinė prekyba sparčiai plečiasi, tik trečdalis vartotojų linkę pirkti prekes iš užsienyje registruotų tinklalapių.

„Būtina panaikinti tarpvalstybinės elektroninės prekybos kliūtis ir padidinti vartotojų pasitikėjimą“, – pažymima Europos Parlamento patvirtintoje teisiškai neįpareigojančioje ataskaitoje.
Europarlamentarai ragina leisti nuotolinės prekybos prekiautojams už jų šalies teritorijos ribų siūlyti garantijas ir prisiimti atsakomybę, išplėtoti vientisą mokėjimo internetu sistemą, supaprastinti ir suvienodinti ES šalyse taikomas autorių teisių mokesčių sistemas, taip pat iki 2020 metų užtikrinti elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimą visoje Europoje.

Europos Parlamentas siūlo parengti Europos elektroninės prekybos standartus, panaikinti prievolę interneto prekiautojams turėti ne interneto parduotuvę, taip pat užtikrinti, kad interneto prekės ir paslaugos būtų teikiamos visiems Europos vartotojams, nesvarbu kurioje šalyje jie gyvena.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA