Iš nepanaudotų ES lėšų numatyta sukurti naują fondą, iš kurio bus finansuojamas viešųjų ir privačių pastatų atnaujinimas siekiant didesnio energetikos efektyvumo bei tvarumo, naujoviškų šildymo, elektros generavimo bei elektros energijos kaupimo sistemų kūrimas, tvaraus miesto transporto plėtra, ypač elektrinių ir vandenilinių transporto priemonių kūrimas, gatvių apšvietimo efektyvumo didinimas, taip pat naujoviškų energijos skaitiklių kūrimas.
Viso fonde numatyta 146,34 mln. eurų. Šios lėšos galės būti skiriamos nuo 2011 m. sausio 1 iki 2014 m. kovo 31 d. Projektai tik iš dalies bus finansuojami naujojo fondo lėšomis – likusią dalį turės skirti vietos ar regionų valdžia. Projektai turės būti rentabilūs, kad ateityje atsipirktų. ES parama galės būti teikiama paskolų, garantijų, investicijų į akcijas bei kitais pavidalais. Iki 15 proc. konkrečiam projektui numatytos paramos galės būti skirta techniniam projekto parengimui.
Lietuvoje išrinktų europarlamentarų nuomonės. Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) kalbėjo: „Energetinio saugumo kontekste ypač svarbu skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir užtikrinti tokiems projektams reikiamą finansavimą. Sėkmingas tokių projektų įgyvendinimas prisidėtų prie ES išsikeltų energetinių tikslų pasiekimo. Šie papildomi pinigai leis vietos ir regionų valdžios institucijoms geriau finansuoti tvarios energijos projektus bei įgyvendinti naujoviškas finansų paskatos sistemas, pavyzdžiui, teikiant garantijas ir lengvatines paskolas. Iki šiol energijos vartojimo efektyvumo skatinimo planai – tokie kaip pastatų renovavimas – nėra pakankamai įgyvendinami, todėl šis papildomas finansavimas, tikiu, taps gera paskata paspartinti tvarios energijos iniciatyvas, ypač regioniniu ir vietos lygmenimis.“
Tuo tarpu Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (Europos liaudies partija) teigė: „Kalbėdami apie šią paramą ir apie paramą atsinaujinančiai energetikai apskritai, negalime turėti vieno atsakymo, tinkamo visai ES – turime atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės situaciją, ypač dėl energetinės nepriklausomybės. Todėl sveikintinas Europos Komisijos siūlymas peržiūrėti lėšų pagal minėtą programą skyrimo tvarką, atsižvelgiant į efektyvaus energijos vartojimo skatinimą. Tačiau manau, kad neturėtume apie tai kalbėti vien finansinės krizės šviesoje, kadangi, ekonomikai pasiekus normalų ciklą, energijos efektyvumo klausimas niekur nedings. Valstybės narės turėtų turėti galimybę lanksčiau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir taip skatinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos diversifikavimą ir nepriklausomybės didinimą.“