Smegenų ligų gydymo laukia daug žadantys, tačiau taip pat ir daug iššūkių keliantys laikai.
„Jau identifikavome daugybę žinių apie smegenų ligų gydymą spragų“, - patikino Šveicarijos farmacijos įmonės „Novartis“ Neurouždegimų klinikinių tyrimų padalinio vadovas Gordonas Fransis.
Išsėtinė sklerozė
Kaip rašo „Euractiv“, Europos išsėtinės sklerozės platformos pateikiamais duomenimis, mažiausiai 600 tūkst. Europos gyventojų serga išsėtine skleroze – autoimunine centrinės nervų sistemos liga.
Ši stipriai žmogų suluošinanti liga turi labai reikšmingų padarinių visuomenei, nes daugiau nei milijonas žmonių netiesiogiai įtraukiami į ligos gydymo procesą – tai slaugytojai, globėjai ir sergančių asmenų šeimos nariai.
Tačiau nepaistant šios ligos reikšmingumo, žinios apie tai, kaip veikia smegenys, yra labai ribotos. Anot mokslininkų, sudėtingų smegenyse vykstančių procesų suvokimas galėtų suteikti pagrindą naujų gydymo būdų ieškojimui bei galiausiai užkirsti kelią smegenų ligoms, tarp kurių išsėtinė sklerozė, Parkinsono ir Alzheimerio ligos.
„Mes neketiname rungtyniauti su vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų ar diabeto gydymu“, - patikino Europos smegenų ligų tarybos pirmininkė Mary Baker.
„Tačiau būtent smegenys valdo visą likusį organizmą, todėl yra susijusios su vėžiu, širdies bei kraujagyslių ligomis ir diabetu. Smegenys – ypatingas organas, todėl privalome juo pasirūpinti“, - pridūrė M. Baker.
Išsėtinė sklerozė stipriai veikia pacientų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę. Remiantis išsėtinės sklerozės fondo pateikiamais duomenimis, mažiau nei 50 proc. išsėtine skleroze sergančių asmenų praėjus dešimčiai metų nuo tada, kai jiems buvo diagnozuota liga, vis dar dirba. Trečdaliui šia liga sergančių pacientų per dvidešimt išsėtinės sklerozės metų prireikia neįgaliojo vežimėlio.
„Mėginame mobilizuoti pagrindines pajėgas, tarp kurių ir Europos Komisijos (EK) Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas. Tariamės dėl inovacijų vystymo (naujų vaistų kūrimo) poreikio bei socialinio išsėtinės sklerozės poveikio suvaldymo“, - sakė M. Baker.
Ekonominiai ir socialiniai smegenų ligų padariniai
Remiantis Europos smegenų ligų tarybos pateikiamais duomenimis, tiesioginės su smegenų ligomis susijusios sveikatos priežiūros išlaidos 30 Europos valstybių išaugo nuo 386 mlrd. eurų (1,33 trln. litų) 2004 m. iki 798 mlrd. eurų (2,76 trln. litų) 2010 m.
„Tai reiškia, kad smegenų ligų gydymui išleidžiama daugiau pinigų nei vėžio ar širdies ir kraujagyslių ligų gydymui“, - paaiškino M. Baker.
Europos smegenų taryba linkusi telkti dėmesį į ekonominę smegenų ligų, ypač išsėtinės sklerozės, naštą. Visame pasaulyje išsėtine skleroze serga iki 2,5 mln. asmenų. Dažniausiai tai būta 20 – 40 m. asmenys, moteris ši liga diagnozuojama tris kartus dažniau nei vyrams.
Vien Jungtinėje Karalystėje (JK) tiesioginės dėl smegenų ligomis sergančių pacientų sveikatos priežiūros patiriamos išlaidos siekia 37 proc. viso sveikatos priežiūrai skiriamo biudžeto.
Didesnis dėmesys tyrimams
Europos smegenų ligų taryba pasisako už didesnį ir geresnį finansavimą, skirtą smegenų ištyrimui. Tai galėtų būti viešojo ir privataus sektoriaus resursai. Europos smegenų ligų taryba šiuo metu bendradarbiauja su EK Mokslinių tyrimų ir inovacijų generaliniu direktoratu bei Inovatyvios medicinos iniciatyva, kurios veikla skirta veiksmingesnių ir saugesnių vaistų kūrimui.
Remiantis 124 valstybėse „Atlas of MS“ atlikto tyrimo rezultatais, vaistų prieinamumas skurdesnėse pasaulio valstybėse yra labai ribotas. Tik 40 proc. besivystančio pasaulio šalių gyventojų turi tokią prieigą prie vaistų, kokią turi 90 proc. išsivysčiusio pasaulio gyventojų.