Dažniausiai padirbinėjama „Viagra“
Kaip DELFI pasakojo Europos Parlamento (EP) Informacijos biuro Lietuvoje atstovas Rolandas Pyragis, siūlomas farmacijos teisės aktų paketas liečia tris pagrindines temas – farmakologinį budrumą, padedantį identifikuoti pašalinius vaistų poveikius, vaistų falsifikavimo problemą ir informacijos apie receptinius vaistus liberalizavimą.
Vienas iš siūlomų pokyčių – pakeisti vaistų žymėjimą, kad ant pakuočių atsirastų sunkiai padirbamos specifinės žymės. Taip pat stengiamasi griežčiau reguliuoti didmenininkų veiklą. Yra atvejų, kai į Lietuvą vaistai įvežami originaliose pakuotėse, tačiau mūsų šalyje perpakuojami ir eksportuojami toliau kitu pavadinimu. Todėl perpakuotojas bus įpareigotas pasirūpinti nepadirbama ar bent jau sunkiai padirbama etikete.
„2007-aisiais Europos pasienyje buvo konfiskuota 2,5 mln. falsifikuotų vaistų. Lyginant su 2005-aisiais, šis skaičius išaugo beveik keturgubai – 384 proc. Iš 13-os duomenis teikiančių valstybių narių, 7-ios pranešė apie falsifikuotų vaistų paplitimą teisėtuose tiekėjų tinkluose. Skaičiuojama, kad kasmet dėl šalutinio vaistų poveikio Europos Sąjungos (ES) šalyse miršta iki 197 tūkst. žmonių“, - teigė naująjį farmacijos paketą pristačiusi EP narė Radvilė Morkūnaitė.
Lietuvoje yra kelios kategorijos vaistų, kurios padirbinėjamos. Anot į EP Informacijos biuro Lietuvoje surengtą seminarą susirinkusių specialistų, populiariausias padirbinys – liaudiškai vadinama „Viagra“. Plika akimi atskirti padirbinį nuo originalo tikrai sunku, tačiau, pavyzdžiui, gali nebūti informacinio lapelio lietuvių kalba, mat dauguma tokių padirbtų vaistų pas mus atkeliauja iš Rusijos ir Baltarusijos. Iš ten pat atkeliauja ir padirbtos veikliosios medžiagos.
Tiesa, vaistų rinką kontroliuojančių tarnybų atstovai teigė, kad tokie atvejai labiau išimtys nei taisyklė. Pacientai, perkantys vaistus licencijuotose vaistinėse gali būti ramūs – jose padirbimo atvejai esą itin reti. Didžiausia problema – internetinė prekyba. Užsienyje internetu užsakyti vaistai supakuojami ir siunčiami kaip paprastas siuntinys, kurio niekas netikrina, nors siųsti paštu vaistų negalima. Tuomet jau Lietuvoje jie platinami per skelbimus – netgi receptiniai vaistai. Panaši schema veikia ir daugelyje kitų ES šalių.
Lietuvoje nuo šautinių vaisto poveikio kasmet miršta 5 žmonės
Visgi daugiausiai diskusijų kelia farmakologinio budrumo tema. EP siūlo sukurti sistemą, kurios dėka apie vaisto šalutinį poveikį galėtų pranešti ir pacientas. Šiuo metu tai leidžiama daryti tik gydytojams. Kaip teigė Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas, mūsų gydytojai vangiai atlieka šią pareigą. Anot jo, gali būti griežčiausi įstatymai, tačiau gydytojai vis tiek to nedarys, nes bijo, kad pacientas dėl vaisto paskyrimo teisis su jais. Padėtį esą pakeistų svetur egzistuojantis pacientų žalos be kaltės atlyginimo modelis. Šiuo atveju pacientui išmoką paprastai moka specialūs fondai.
Anot R. Pyragio, paskaičiuota, kad Lietuvoje nuo vaistų šalutinio poveikio per metus įvyksta vidutiniškai 5 mirtys, o apskritai neigiamo vaisto nepageidaujamo pašalinio poveikio atvejų yra apie 500. Jų gydymui išleidžiama apie 400 mln. litų. Jeigu registravimo sistema veiktų efektyviau, manoma, kad šių reakcijų sumažėtų 30 proc. ir būtų sutaupyta nuo 1 iki 10 proc. sveikatos apsaugos sistemos lėšų.
Žinoma, iškilo diskusijų ir apie tai, kad pacientų raštingumas mažesnis nei gydytojų, todėl jie gali komplikacijas nurodyti netiksliai, jas išsigalvoti. Visgi aktyvesnis pacientų įtraukimas į jų gydymą, daugelio nuomone, turi daugiau privalumų nei trūkumų.
Specialistai bijo pernelyg apsišvietusių pacientų
Tuo tarpu Europos Komisija (EK) pasiūlė liberalizuoti informavimo apie receptinius vaistus sistemą. Tai neturi nieko bendra su reklama – juos reklamuoti ir toliau bus draudžiama, tačiau informaciniuose lapeliuose turėtų atsirasti daugiau informacijos apie vaistą, ji būtų išdėstyta paprastiems žmonėms suprantamesne kalba. Beje, EK šiam tikslui siūlo pasitelkti ir internetą.
„Šiandien internete galima rasti informacijos apie bet kokį vaistą – geresnių bibliotekų už internautų forumus nėra. Tačiau norima sukurti bendrą europinį portalą, kuriame būtų objektyvi, nešališka informacija, mat neoficialiuose interneto puslapiuose ji dažnai būna nepatikima ir žmogus gali įsigyti netinkamus vaistus arba netinkamai juos vartoti“, - pasakojo EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas.
Tiesa, šį siūlymą kritikuoja etinių farmacijos kompanijų asociacija. Anot jos direktorės Jolantos Dičkutės, ir dabar pacientams prieinama pakankamai daug informacijos apie vaistus, o plečiant jos ribas labai nesunku peržengti ribą, kai informacija tampa reklama. Tokiais pastebėjimais pasidalino ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė. Anot jos, kai pristatomi nauji, pavyzdžiui, diabeto gydymo būdai, iškart seka netiesioginė, lyginamoji reklama – „šitas prietaisas geresnis, o šitas blogesnis“.
Lietuvoje atsargiai vertinama ir pacientų švietimo portalo idėja. Anot teisininkų, informacijos perteklius bent jau Lietuvoje turi antrą lazdos galą – jau ir dabar visi jaučiasi medikais, žinančiais kaip gydytis, o atsiradus dar daugiau informacijos, visi manys, kad dar geriau viską išmano, nors medicinos mokomasi devynerius metus.
„Visgi ES pareigūnai mano, kad pacientas turi būti šviečiamas bei turi būti skatinamas užsiimti savišvieta. Beje, tose šalyse, kuriose panašūs portalai jau veikia, pavyzdžiui, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, pacientai labai domisi ir geriau už gydytoją gali žinoti, koks vaistas jiems tinka. Lietuvoje žmonės labai veikiami reklamos, o nešališkos informacijos negauna“, - konferencijos diskusijas reziumavo R. Pyragis.
Kada šie siūlymai taps direktyvomis, dar sunku pasakyti. Šiuo metu jų svarstymo procesas įpusėjęs. Kai direktyvos įsigalios, jas ratifikuoti bei keisti farmacijos įstatymą privalės ir Lietuva.