Karinėse pratybose, pavadintose „Steadfast Jazz“, dalyvaus 6 000 karių, jūreivių bei lakūnų. Pratybos vyks Lenkijoje ir Baltijos jūros regione lapkričio 2 – 9 dienomis.

Šimtas Ukrainos karių taip pat prisijungs prie karinių pratybų, vyksiančių Lenkijos Pamario Dravsko poligone.

Kaip rašo www.euobserver.com, Ukrainos ambicijos prisijungti prie NATO išnyko, kada Vokietija blokavo narystės veiksmų planą 2008 m.
Tačiau iš esmės NATO ir Ukrainos santykiai gyvi ir sėkmingi. Be jungtinių karinių manevrų, Ukraina taip pat dalyvauja NATO operacijose Afganistane, Indijos vandenyne, Kosove ir Viduržemio jūroje.

Be to, Ukraina tikisi vieną dieną prisijungti prie ES.

Jei viskas seksis gerai, Ukraina lapkričio 28 d. Vilniuje pasirašys su ES politinę Asociacijos bei Laisvosios prekybos zonos sutartis, kas sužlugdytų Rusijos planą įtraukti buvusias sovietines respublikas į Eurazijos sąjungą.

Rusijos veiksmai dėl artėjančio Vilniaus viršūnių susitikimo kalba patys už save.

Rugpjūčio mėn. buvo paskelbta savaitę trukusi blokada Ukrainos prekių vežėjams, o rugsėjo mėn. buvo paskelbta mėnesį trukusi blokada Lietuvos prekių vežėjams bei buvo uždraustas lietuviškų pieno produktų įvežimas į Rusiją.

Neseniai Jaltoje įvykusio susitikimo metu, Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas teigė, kad, jei Ukraina pasirašys sutartis su ES, Rusija užkraus Ukrainai tokius muitų tarifus, kurie prives prie šios šalies finansinių įsipareigojimų nevykdymo
Paklausus, ar NATO vykdomi mokymai dar labiau nepakenks atmosferai, tvyrančiai prieš Vilniaus viršūnių susitikimą, NATO atstovas pasakė, kad šie du įvykiai tarpusavyje nesusiję: „Apmokymų laikas ir vieta suplanuoti jau seniai, mes pranešėme apie tai savo partneriams Rusijoje.“

Buvusio ES saugumo mokslinių tyrimų centro – Europos gynybos agentūros Briuselyje – vadovo Nicko Witney teigimu, „Steadfast Jazz“ kariniai apmokymai skirti „nuraminti“ naująsias NATO nares bei atbaidyti Kremlių nuo bet kokių idėjų.

Jo teigimu, tokios šalys kaip Lenkija yra įsitikinusios, kad Rusija vis dar kelia pavojų.

„Jie jaučia politinį ir psichologinį Rusijos spaudimą. Jaučiamas pavojus, kad Rusija gali panaudoti karinę jėgą dėl V. Putino paranojiškų kalbų bei persiginklavimo programos. Taigi šioms šalims reikia nuraminimo“, - pridūrė N. Witney.

„Gynyba – tai psichologinis žaidimas. Galima atbaidyti žmonės net nuo mažiausią tikimybę turinčių veiksmų, o būdas, kuriuo tai daroma, skirtas tam, kad būtų parodyta, jog yra pasiruošta panaudoti resursus bei politinę valią savo galimybių įgyvendinimui.“

NATO teigimu, pati Lenkija atliks didžiąją kovinių šaudymų dalį, kuriuose dalyvaus 1 500 kareivių.

Dvi nedidelės Baltijos valstybės taip pat atliks palyginti didelį vaidmenį: Estija siunčia 200 kareivių, o Lietuva – 150.

Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) – pirmaujančios kariuomenės prasme ES valstybės – į pratybas atsiųs po 300 karių. Italija siunčia 250, o Nyderlandai – 200 karių, tačiau Vokietija prie karinių pratybų prisidės atsiųsdama tik 75 karius, o Ispanija neatsiųs nė vieno.

Didžiausia NATO narė JAV atsiųs 200 karių, o kita didžioji NATO narė Turkija neatsiųs nė vieno.

Tuo tarpu ramus Lietuvos tonas dėl „Steadfast Jazz“ – kontrastas šios šalies reakcijai į 10 000 karių subūrusias Baltarusijos ir Rusijos karines pratybas „Zapad 2013“, kurios vyko rugsėjo mėn.
„Žinoma, didelio masto karinės pratybos „Zapad 2013“ sukėlė nerimą“, - teigė Lietuvos Gynybos ministerijos atstovė spaudai.

Jos teigimu, Vilnius teigiamai vertina faktą, kad Rusija „nusprendė suteikti NATO informacijos apie finalinį pratybų etapą, tačiau pridūrė, kad yra tikimasi dar didesnio skaidrumo dėl ateityje vyksiančių pratybų.“

Lietuvos gynybos ministras Juozas Olekas kalbėdamas buvo atviresnis.
„Tam tikri elementai, kurie buvo panaudoti per šias pratybas, mano nuomone, buvo nukreipti prieš Rusijos kaimynes, o taip neturėtų būti“, - teigė jis.