„Jei regioninio lygmens įstatymai nėra taikomi arba jie nėra pakankamai griežti, tarptautinės bendruomenės dedamos pastangos kovai su moteriškų lyties organų žalojimu paprasčiausiai liks bevaisės“, - patikino C. Lopezas.
„Ši praktika neatitinka pagrindinių mergaičių ir moterų teisių bei turi rimtų fizinių ir psichologinių pasekmių. Moteriškų lyties organų žalojimas turi atsidurti tarptautinės svarbos probleminių klausimų sąraše, privalome padaryti tam galą“, - pridūrė C. Lopezas.
Kaip rašo www.euractiv.com, moteriškų lyties organų žalojimas reiškia dalinį arba visišką išorinių moteriškų lyties organų pašalinimą. Tai sukelia stiprų kraujavimą, gali netgi sukelti nevaisingumą ir infekcijas.
Remiantis UNICEF organizacijos pateikiamais duomenimis, beveik 140 mln. mergaičių ir moterų visame pasaulyje yra patyrusios tokius sužalojimus, pusė jų gyvena Afrikoje ir Jemene. Tokių žalojimų skaičiaus augimas fiksuojamas taip pat ir Europoje, Australijoje, Kanadoje bei JAV daugiausiai tarp čia iš Afrikos ir Pietryčių Azijos gyventi atvykusių asmenų.
Daugelyje šalių, ypač Afrikoje, moteriškų lyties organų žalojimas ginamas, nes tai etninės tapatybės dalis, atitinkanti tradicinius ir religinius įsitikinimus. „Tai svarbiausias šio klausimo aspektas“, - įsitikinęs C. Lopezas.
Vakarų Afrikoje esančioje Bisau Gvinėjoje beveik 50 proc. mergaičių tampa lyties organų žalojimo aukomis.
2012 m. šios šalies parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį moteriškų lyties organų žalojimą. Šio įstatymo priėmimas tapo reikšmingu žingsniu kelyje į visišką šios praktikos taikymo atsisakymą.
Moteriškų lyties organų žalojimas taip pat turi ir ekonominę pusę, nes daugeliui šeimų tai tampa pajamų šaltiniu. „Yra akušerių, kuriam ši veikla – tai verslas“, - aiškina C. Lopezas. „Tai dar vienas iššūkis mums, nes tenka keisti žmonių supratimą.“
68-erių Sawandim Sawo, kuri dalyvavo moteriškų lyties organų žalojimo procedūrose 18 metų, o vėliau prisijungė prie „Plan International“ vykdomo projekto, pasakojo, kad moteriškų lyties organų žalojimus atliekantys asmenys jų bendruomenėje turi ypatingą statusą.
„Šie asmenys vertinami kaip profesoriai ar bendruomenės gydytojai“, - pasakojo moteris. „Didžiavausi tuo, kad dalyvaudavau moteriškų lyties organų žalojimo procedūrose, nežinojau, kad tai gali sukelti rimtas sveikatos problemas mergaitėms ir moterims“, - sakė S. Sawo.
Kadangi lyties organų žalojimas siejamas ir su kitomis kultūrinėmis praktikomis, šios problemos sprendimas, atrodo, sudrebins platesnį kultūrinį pagrindą.
„Nebus paprasta padaryti galą lyties organų žalojimui, nes tai giliai įsišakniję visuomenėje ir, daugeliu atvejų, susiję su moters tyrumu“, - patikino C. Lopezas.
Daugelyje Afrikos šalių moterys, kurių lyties organai nebuvo sužaloti, yra pasmerktos gėdai ir negali susirasti vyro“, - sakė C. Lopezas.
„Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pasitelkus diplomatiją, jei ketiname įtikinti vietos bendruomenes, jog moteriškų lyties organų žalojimas nėra mergaičių auklėjimo dalis“, - pridūrė C. Lopezas.