Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Madridas – ne Atėnai (kol kas)

Madridas – ne Atėnai (kol kas)

Visą šią savaitę sklandė gandai, kad Ispanija netrukus gali paprašyti savo partnerių pagalbos, bandydama įveikti skolas ir norėdama paneigti kalbas. Vyriausybė daro viską, kas įmanoma, norėdama išsklaidyti abejones, tačiau įtampa nuolat auga, skelbia dešinių pakraipos Ispanijos dienraštis „El Mundo“.

Kai situacija pradėjo prastėti 2009 m. gruodžio mėn., priemoka už riziką investuojant Graikijoje (t. y. atotrūkis tarp Graikijos ir Vokietijos obligacijų) pasiekė 226 bazinius punktus. Rinkų augimas buvo labai atsargus, o Graikijos ekonomika ir jos bendras kredito reitingas nuolat mažėjo.

Dabar, praėjus šešiems mėnesiams, rizikos priemoka dar labiau padidėjo augant Ispanijos bendrai skolai (233 baziniai punktai birželio 17 d.), kuri per pastarąsias dienas pasiekė rekordinį lygį. Manoma, kad Ispanijos vyriausybės reakcija yra nepakankama, siekiant išlaikyti valstybės sąskaitų stabilumą ir užtikrinti greitą atsigavimą po nuosmukio. Todėl tokie „gandus skleidžiantys žmonės“, kaip juos vakar pavadino viceprezidentė María Teresa Fernández de la Vega, lažinasi, kad Ispanijoje pasikartos Graikijos scenarijus: ministras pirmininkas J. Zapatero galiausiai paprašys finansinės pagalbos ir sutiks grįžti prie Europos stabilizavimo fondo, kurį eurozonos vadovai įsteigė kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), siekdami užtikrinti skolų grąžinimą. M. de la Vega ir ekonomikos ministrė Elena Salgado vakar paneigė tokias perspektyvas ir patikino rinkas, kad Ispanija „paruošė namų darbus“.

„Namų darbai“ paruošti

Taip Ispanijos premjeras apibūdina ribojamųjų priemonių paketą, kurį ketvirtadienį pristatė Europos viršūnių susitikime Briuselyje. Juo numatomas spartus biudžeto deficito mažinimas, kuris apima valstybės tarnybos darbuotojų atlyginimų mažinimą ir pensijų įšaldymą; darbo rinkos reformą, dėl kurios (nors darbdavių ir rinkų vertinimu ji yra „nedidelė“) socialistų partiją atstovaujantis prezidentas atsiduria keblioje padėtyje, ir nuodugnią pensijų sistemos peržiūrą.

Prie šių pastangų prisideda ir Ispanijos centrinio banko direktorius Miguelis Ángelas Fernándezas Ordóñezas, kuris vakar prieš susitikimą pranešė, kad Ispanijos banko finansinė restruktūrizacija yra baigta. Be to, atitinkamai pagal ketvirtadienį J. Zapatero išdėstytą scenarijų, jis patvirtino, kad tai parodys taip vadinami „nepalankiausių sąlygų testai“.

Prieš šešias savaites visas šis „namų darbas“ būtų atrodęs neįmanomas, tačiau rinkoms kėlė nepasitikėjimą visa J. Zapatero taktika, pavyzdžiui, jo sprendimas išleisti darbo reformos įstatymą (patvirtintą Ministrų Tarybos birželio 16 d.). Juo nepasitikėjo ir eurozonos vadovai. Pati Europos Komisija buvo priversta toliau reikalauti iš J. Zapatero papildomų ekonominių pakeitimų.

Tuo pat metu kai kurie bankininkai svarsto, ar nebūtų geriau, jei jie prašytų finansinės paramos savo noru, nepaisant to, kokių griežtų pakeitimų už tai būtų pareikalauta, siekdami gauti paramą rinkoms. TVF generalinis direktorius Dominique‘as Strauss-Kahnas rytoj skrenda į Madridą „darbo vizito“, norėdamas tiesiogiai sužinoti, ką mano vyriausybė. Ispanija tikrai nėra Graikija, tačiau yra vis sudėtingiau išlaikyti padėtį tokią, kokia ji yra dabar.

Gegužę paskelbtas 15 mlrd. eurų vertės Ispanijos taupymo planas
Taupymo priemonės turėtų padėti šiais metais Ispanijai pasiekti 9,3 proc. biudžeto deficitą.
• Vyriausybės nariai atlyginimus susimažins 15, valstybės tarnautojai – 5 proc. 
• Vietos ir regionų valdžia turės sutaupyti 1,2 mlrd. eurų. Nebus 2011 m. numatyto pensijų augimo.• Kitais metais bus sumažinta 2,5 tūkst. eurų motinystės išmoka 
Šaltinis: "The Independent", Bloomberg
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA