Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Mantas Adomėnas

M.Adomėnas: bandoma įrodyti, kad Lietuvoje žmogaus teisių srityje vyksta viduramžiškas teroras

Žmogaus teisių padėtis Lietuvoje – kur kas geresnė, nei bando pavaizduoti kai kurie jų gynėjai, politikai ir tarptautinės organizacijos, tvirtina Seimo nariai konservatorius-krikdemas Mantas Adomėnas bei Krikščionių partijos narys Rokas Žilinskas. Ketvirtadienį jie Briuselyje dalyvavo diskusijoje apie seksualinių mažumų teises į taikius susirinkimus ir žodžio laisvę Lietuvoje, kur esą buvo priversti aiškinti, kad situacija mūsų šalyje piešiama gerokai sutirštintomis spalvomis, o taip tvirtinančios nevyriausybinės organizacijos esą siekia užsitikrinti finansavimą iš užsienio.

Anot M. Adomėno, „buvo aiškiai matyti siekis paskelbti dokumentą, smerkiantį žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“, bet pateikus paaiškinimus pagrindo naujai rezoliucijai esą neliko.

„Tobulybei ribų nėra, bet ji (žmogaus teisių padėtis – DELFI) nėra tokia prasta, kaip kai kas bando pavaizduoti“, – penktadienį spaudos konferencijoje tvirtino R. Žilinskas, pats neslepiantis homoseksualios orientacijos. Jo įsitikinimu, dalyvavimas Europos Parlamento (EP) Lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisių grupės diskusijoje „Mažumų susirinkimų ir žodžio laisvė Lietuvoje“ buvo produktyvus vien dėl to, kad būtų atsverta „kartais nepamatuota ir nepagrįsta kritiką Lietuvai“.

EP grupė situacija Lietuvoje susidomėjo, kai Seimo narys Petras Gražulis ėmėsi žygių uždrausti gegužės 8 d. planuojamas seksualinių mažumų eitynes Vilniuje. „Gana liūdna matyti, kad Lietuvai turintis atstovauti parlamentaras – diskusijoje dalyvavo Leonidas Donskis – prilygino Lietuvą, nežinia kuo remdamasis, Sovietų Sąjungai ir Iranui padėtimi žmogaus teisių srityje. Gaila, kad Lietuvai atstovauti reikia specialiai skristi į Briuselį. Būtų galima tikėtis, kad mūsų išrinkti parlamentarai galėtų atstovauti šaliai, bet jie labiau linkę pasakyti toms grupėms tai, ką jos nori išgirsti, bet ne pristatyti realią padėtį Lietuvoje“, – aiškino Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys.

„Matome gana tendencingą bandymą įrodyti, nesant jokių faktų, kad Lietuvoje vyksta kažkoks viduramžiškas teroras, ir ta proga gauti papildomą finansavimą lobistinėms organizacijoms, kurios iš tiesų neatstovauja žmonėms, kurių vardu sakosi kalbančios“, – teigė jis.

„Matyt, argumentų pateikimas, kad darbo Lietuvoje yra, pritraukia tam tikrą finansavimą tam darbui atlikti“, – pritarė R. Žilinskas.

Jam susidarė įspūdis, kad žmogaus teisių gynėjai yra arba neteisingai informuojami, arba atitrūkę nuo tikrovės: „Vien „Amnesty International“ atstovų pasipiktinimas, kad Vilniaus valdžia neleido gėjų ir lesbiečių filmų festivalio rengti savivaldybei priklausančiame kino teatre (kino centre „Skalvija“ – DELFI), o vietoj jo pasiūlė privatų, rodo, kad jie yra ne visiškai gerai informuoti apie tai, kas vyksta Vilniuje. Mano atsakymas buvo, kad savivaldybei priklausantis kino teatras yra apleistas, apgriautas ir logiška, kad vietoj jo buvo pasiūlytas privatus kino teatras, kurio techninis lygis yra toks, apie kurį daugelis Europos sostinių gali tik pasvajoti.“

Rokas Žilinskas
Rokas Žilinskas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)

„Susidarė įspūdis iš kai kurių moterų teisių gynėjų, kad jiems atrodo, jog moterys pas mus dėvi burkas, yra užspaustos, užgniaužtos, neturinčios jokių teisių. Žmonės taip kalba tarsi pamiršę, jog mūsų valstybės vadovė yra moteris, Seimo pirmininkė yra moteris, gynybos ministrė yra moteris, didžiuma Valstybės gynimo tarybos narių yra moterys“, – pečiais gūžčiojo R. Žilinskas.

Seimo nariai neslėpė diskusijoje sulaukę aštrių klausimų. Pasak M. Adomėno, viena žmogaus teisių gynėja iš Danijos aiškino, esą bylų dėl persekiojimo nebuvimas liudija prastesnę žmogaus teisių padėtį. „Tai yra pozicijos redukavimas į absurdą. Atseit kai atsiranda gynimas, atsiranda daugybė bylų. Jei yra bylų, yra blogai, jei nėra bylų, vadinasi, irgi yra labai blogai“, – stebėjosi jis.

Parlamentaras, pristatydamas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, nurodė, kad Europos Sąjungos teisė leidžia valstybėms savaip formuoti visuomenės moralės tradiciją, ugdyti nepilnamečius ir riboti informacijos prieinamumą, kurią laiko žalinga jauniesiems piliečiams. „Aiškiai matyti tendencija, noras diktuoti tokias sąlygas, kurios galbūt yra priimtinos Olandijos visuomenei, bet tikrai nėra priimtinos Lietuvai“, – tvirtino M. Adomėnas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Žmogaus teisių stebėjimo institutas, skelbiantis kasmetines situacijos apžvalgas, dar nerado nė vieno ryškaus persekiojimo dėl seksualinės orientacijos atvejo. Priekaištų Lietuvai pagrindu esą tampa apklausų rezultatai ir įstatymai, neleidžiantys homoseksualioms poroms susituokti ar įsivaikinti. „Matome aktyvumą, kaip patys EP nariai pripažįsta, siekiant pakeisti Lietuvos teisę, importuoti standartus, kurie mūsų visuomenei nėra priimtini“, – sakė parlamentaras.

Jo kolegos įsitikinimu, Lietuvos visuomenė tokiems dalykams dar nėra subrendusi: „Mano giliu įsitikinimu, taip – demokratija ir tolerancija, jos standartai yra universalūs, jų kartelės negalima numažinti. Bet aš tikiu, kad tolerancijos, kaip ir demokratijos, negalima importuoti arba implantuoti. ją reikia užsiauginti čia, kad tas ūglys būtų gyvybingas. Juk negali atvežti suaugusio medžio, įsodinti ir tikėtis, kad jis prigis. Reikia pasėti sėklą ir tą tolerancijos medį išauginti čia, kad jis gyventų.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA