Moterų skaičius – vis dar ypač mažas

Pasiteiravus, kodėl būtent ši direktyva tapo vienu iš Lietuvos pirmininkavimo prioritetų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Vanda Juršėnienė teigė, kad priimant tiek ekonominius, tiek politinius sprendimus šalyje lyčių balansas dar nepasiekė net trečdalio. Ir nors Lietuva šiek tiek lenkia ES vidurkį pagal moterų skaičių didžiųjų kompanijų valdybose, bet jis – vos 18 procentų. „Vyriausybė yra patvirtinusi Moterų ir vyrų lygių galimybių programą 2010 – 2014m., jame vieną iš prioritetų numatydama didinti moterų dalyvavimą, priimant sprendimus versle, tad buvo logiška, kad nacionalinis prioritetas tapo prioritetu ir pirmininkaujant ES Tarybai,“ - sakė V. Juršėnienė.

Direktyvos priėmimo svarbą pabrėžė ir Europos lyčių lygybės instituto direktorė (EIGE) Virginija Langbakk. Anot jos, statistiškai didžiosiose ES įmonėse, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų, metinės pajamos siekia 50 mln. eurų, o jų akcijomis prekiaujama biržose, jaučiamas didžiausias lyčių disbalansas: „Paskaičiuota, kad skalėje, kai 100 balų reikštų visišką lyčių lygybę, tokių kompanijų valdybos pasiekia vos 23,3 balo. Kai kuriose Sąjungos narėse skaičius siekia vos 4,3 balo,“ - teigė V. Langbakk. Anot jos, kadangi įmonės savanoriškai nesiėmė pakankamų priemonių situacijai keisti, Europos Komisija inicijavo direktyvą, kurios priėmimą Lietuva bando paspartinti.

Įmonėms – griežtesni reikalavimui kandidatų atrankoms

Pasiteiravus, kokias konkrečias priemones direktyva numato, kad moterų skaičius valdybos išaugtų, V. Juršėnienė iš SADM sakė, kad direktyvos projekto siekis yra ne tiek 2020 m. pasiekti užsibrėžtą 40 procentų ribą, kiek priversti įmones įgyvendinti atitinkamus reikalavimus kandidatų atrankos procese. Direktyva numato, kad būtų įvesti aiškūs ir neutralūs kriterijai bei kandidatų atitikties lyginamoji analizė, tų kriterijų pagrindu. Kaip tai bus įgyvendinta – besitęsiančių valstybių narių diskusijų objektas: „Yra valstybių, kurios nacionaliniuose teisės aktuose jau numatė lyčių balanso įmonių valdybose tikslus (pavyzdžiui, Prancūzija ir kt.). Yra valstybių narių, kurios taiko kitokias priemones ir siūlo savo modelius. O trečia grupė mano, kad lyčių balanso reikia siekti nacionaliniu lygmeniu, o ne ES direktyvomis. Diskusijos - įprasta praktika ir pirmininkaujančios valstybės narės pareiga yra įvertinti visas nuomones ir siūlyti kompromisinius sprendimus,“ - sakė V. Juršėnienė.

V. Blinkevičiūtė: jei pritars siūlymams, turėsime stiprią direktyvą

Direktyvai savo pasiūlymus teikė ir Europos Parlamentas. Kaip sakė EP narė Vilija Blinkevičiūtė, ji pati asmeniškai teikusi pasiūlymus Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimui apie direktyvą, o galutiniame jo variante komitetas ragina, kad visos bendrovės kasmet savo metinėse ataskaitose nacionalinėms institucijoms pateiktų duomenis apie lyčių atstovavimą jų valdybose. Į valdybas paskyrus vyrus, bendrovės taip pat turėtų atskleisti priežastis bei kriterijus, kuriais remiantis buvo pasirinktas dominuojančios lyties kandidatas. „Jei mūsų siūlymams pritars valstybės narės, tai tikrai turėsime stiprią direktyvą, kuria galėsime pasiekti kiek įmanoma geresnių rezultatų šioje srityje,“ - sakė V. Blinkevičiūtė.

M. Jankauskaitė: nėra laiko laukti

Tačiau nors visos ES narės sutaria, kad lyčių disbalansas yra didelis ir kad situaciją būtina keisti, vis dėlto ne visos mano, kad tam reikalinga direktyva: anot jų, pačios šalys turėtų nutarti, kokių priemonių reikia, kad moterų padaugėtų aukščiausios verslo pozicijose. Vis dėlto Lygių galimybių centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė su tokiu požiūriu nesutinka: „Jei atsiras direktyva, ji po truputį bus įgyvendinama ir galiausiai bus suprasta, kad jos reikėjo. Kaip ir, pavyzdžiui, Lietuvos atveju - jei nebūtų buvę spaudimo iš ES laikytis lygybės principų, tai mes tokios pažangos, kokią padarėme per dvidešimt metų, nebūtume padarę, o Lietuva būtų tokia kaip Moldova ar Ukraina“. Taip pat M. Jankauskaitė nesutiko ir su argumentu, kad gerėjant ekonominei situacijai ir bėgant laikui, situacija pati pasitaisys be jokių direktyvų: „Dažnai įsivaizduojama, kad bendras ekonominės situacijos pagerėjimas, atneš ir lyčių lygybę, tačiau jei nedaromi kryptingi žingsniai, tada situacija automatiškai negerėja. Yra masė turtingų valstybių, tačiau su lyčių lygybę ten yra labai prastai. Situacija per metus pagerėja mažiau nei po procentą ir aš asmeniškai jau neturiu laiko laukti, kol kažkas pasikeis,“ - sakė M. Jankauskaitė.

Bus kvotos moterims ir Seime?

Rudens sesijoje Seimas taip pat svarstys lyčių kvotų klausimą. Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė yra įregistravusi Seimo statuto pataisas, pagal kurias bendras parlamento komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų pasiskirstymas būtų proporcingas Seimo narių pasiskirstymui pagal lytį. „Kvotos reikalingos lyčių lygybės kultūrai ir politikai kurti, nes vyriškoji giminė savo noru moterims valdžios neatiduos,“ sakė - M. A. Pavilionienė.