Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (35)
Lietuvos dešimtmetis ES: vis dar įsimylėję iki ausų

Lietuvos dešimtmetis ES: vis dar įsimylėję iki ausų

Lygiai prieš dešimt metų Lietuva tapo pilnateise ES nare. Tai buvo ne tik strateginis Lietuvos pasiekimas, bet ir įsipareigojimas būti aktyvia, solidaria ir savo indėlį įnešančia valstybe nare. Lietuvos žmonės, balsavę už narystę Europos Sąjungoje, pirmiausia matė ekonominę naudą - geresnę ekonominę situaciją, didelės rinkos privalumus ir saugumo garantijas. Bet tikriausiai svarbiausiu dešimtmečio pasiekimu tapo energetinės politikos ir energetinės nepriklausomybės vystymas. Politologai teigia, kad narystės rezultatai neliūdina, o žmonės jau jaučiasi pilnaverčiais europiečiais.

Sunku nesutikti, kad lietuviai per dešimtmetį nespėjo pajusti naudos – šiandien net neįsivaizduojame kelionės po Europą su vizomis ar produktų ir paslaugų žemesnę kokybę. VU TSPMI dėstytojas dr. Mažvydas Jastramskis mano, kad ES narystė Lietuvai buvo tikrai naudinga. „Lietuviai apklausose kaip naudingus ES pasiekimus paprastai daugiau akcentuoja laisvą prekių, paslaugų ir žmonių judėjimą, įvairias studentų mainų programas. Kaip asmeniškai naudingiausią dalyką lietuviai mato mažiau/jokių patikrinimų keliaujant“, - pabrėžia M. Jastramskis. Geriausias rezultatas sunkiai išmatuojamas apčiuopiamais rodikliais - tai lietuvių tautos priartėjimas prie Vakarų ir tapimas europiečiais.

Viena iš svarbiausių problemų, kuri iškilo Lietuvai stojant į ES, buvo reikalavimas uždaryti Ignalinos AE. Nors oficialiai nebuvo skelbiama, kad viena iš sąlygų derybų pradžiai buvo Ignalinos AE uždarymo datos paskelbimas, tačiau buvo leidžiama suprasti, kad be šio pasižadėjimo Lietuva negalės įstoti į ES. Tuo metu Lietuva teigė elektros gamyboje turėsianti daug nuostolių, bet prieš penkerius metus uždaryta elektrinė minėtos žalos neatnešė.

Atvirkščiai, Rytų Europos studijų centro politologas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dešimtiems metų teigiamas žingsnis – bendros ES energetikos politikos atsiradimas, energetikos sektoriaus pertvarka, kuri ilgainiui padės Lietuvai sumažinti savo vienpusišką priklausomybę nuo „Gazprom“ ir kartu nuo geopolitinių Rusijos sprendimų. „ES nariai jau esame 10 metų, tačiau mūsų infrastruktūra vis dar yra integruota su posovietine erdve. Infrastruktūrinė Lietuvos integracija su Europa, kuri tik prasideda, bus esminis artimiausias iššūkis Lietuvai veikiant ES koridoriuose“, - komentuoja L. Kasčiūnas.

ES vis dar pasitiki labiau

Nors pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau kalbų, kad lietuviai kritikuoja ES ir stengiasi judėti prieš vykdomas reformas, politologas dr. Mažvydas Jastramskis nori atkreipti dėmesį, kad kaip tik Lietuva yra tokia šalis, kuri linkusi dėl savo bėdų labiau kaltinti valdžios institucijas (visų pirma, Seimą ir vyriausybę), o ES gana stipriai pasitikima.

„Dar 2013 m. rudenį Lietuva su Malta dalinosi trečia-ketvirta vietomiss pagal pasitikėjimą ES – jį išreiškė 52 procentai respondentų. Kitas dalykas, kad bendrai parama ES, taip pat ir Lietuvoje, po ekonominės krizės kiek smuko. Tai bando išnaudoti įvairūs marginalūs veikėjai, partijos“, - teigia M. Jastramskis. Anot jo, dėmesys žmonių kritiškui viešojoje erdvėje yra neproporcingas, jeigu būtų lyginama su realia situacija visoje šalyje. 

L. Kasčiūnas giria ekonominius rodiklius, kurie Lietuvos narystės dešimtmečio kontekste atrodo neblogai.

„Lietuva buvo viena sparčiausiai besivystančių valstybių. Nepaisant Lietuvą ir visą Europą sukrėtusios pasaulinės finansų ir ekonominės krizės, šalies BVP 2013 m. buvo 38 proc. didesnis nei 2003 m. – jokia kita ES narė per pastarąjį dešimtmetį neaugo taip greitai“, - vardija L. Kasčiūnas. Ženkliai išaugo eksportas – mūsų ekonomikos variklis. Iki narystės ES šalies įmonės eksportavo už 29,2 mlrd. Lt, tuo tarpu 2013 m. eksportuojamų prekių ir paslaugų vertė viršijo 100 mlrd. Lt ir buvo 254 proc. didesnė nei 2003 m. Bene labiausiai apčiuopiamą naudą, anot L. Kasčiūno, suteikia ES finansinė parama, kuri kasmet sudaro apie 30 proc. valstybės biudžeto pajamų, o didžiausią narystės ES naudą reikėtų sieti su galimybe šaliai dalyvauti bendrojoje rinkoje.

Šiuo metu Lietuva yra grynoji paramos gavėja, t. y. iš ES biudžeto gauna daugiau nei sumoka. Per 10 narystės ES metų šalis pasiekė 72 proc. ES pragyvenimo lygio vidurkio, kai narystės pradžioje šis rodiklis siekė 52 proc.

„Visgi reikėtų pabrėžti, jog šį augimą nepavyko paversti didesne socialine sanglauda Lietuvos visuomenės viduje. Lietuva ir toliau išlieka ES valstybe nare su viena iš didžiausių socialinių atskirčių visuomenėje“, - sako politologas L. Kasčiūnas. Išryškėjo takoskyros tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų, vis dar kalbame apie „dvi Lietuvas“. Šiame kontekste, politologo nuomone, svarbu pabrėžti ir tai, kad Lietuvai (ir toliau augant didžiųjų miestų gerovei) perkopus 75 proc. ES pragyvenimo lygio, ES parama ims mažėti.

Dar laukia daug užduočių

Nors lietuviai save suvokia europiečiais, tokios traktuotės trūksta kitų valstybių gyventojų galvose – tokią problemą iškelia politologas Mažvydas Jastrasmkis. Iš tiesų, kol kas svarbiausia Lietuvos užduotis – apsispręsti, kokia Lietuva turėtų būti ES ir kokios ES reikia Lietuvai. „Esu tikras, kad ES federacija ar Jungtinių Europos valstijų idėja tėra utopija ir Lietuvo turi būti suinteresuota ES kaip valstybių (tautų) sąjunga, tik su tvirtai integruota strategine infrastruktūra, ir gilinti ES integraciją tik ten, kur reikalauja nacionalinis interesas ir saugumo situacija“, - Lietuvos uždavinius vardija L. Kasčiūnas.

Abu politologai yra įsitikinę, kad tiek energetinė nepriklausomybė, tiek gynybos klausimai turi tapti Lietuvos prioritetais, kalbantis su ES. „Per ateinančius 10 metų turime stengtis, kad ES viduje rastųsi valios sukurti ar įgalioti instituciją, kuri galėtų su energetinių išteklių tiekėjais derėtis visos ES vardu. Taip sumažinsime Rusijos politinio spaudimo galimybes ir gausime svertus veikti Rusijos vidaus ir užsienio politiką“, - sako L. Kasčiūnas. Vis dėlto, anot jo, tokios sritys kaip švietimas, kultūros politika, šeimos politika – turi likti nacionalinių valstybių rankose.

Politologas L. Kasčiūnas taip pat bandymus federalizuoti ar integruoti tokias Europos politikos sritis kaip gynybos politika vadina pavojingais. „Jeigu atsirastų Europos kariuomenė – kiltų rimtas iššūkis NATO vaidmeniui, o kartu ir JAV pozicijoms Europoje. NATO yra mūsų gyvybės draudimas, tad turime daryti viską, kad sustiprintume transatlantinius santykius. Kartais gilesnė Europos integracija gali prieštarauti šiam Lietuvos saugumo interesui“, - teigia politologas.

Tiesa, M. Jastramskis po dešimties metų mato emigracijos ir nedarbo mažėjimą. Anot politologo, Lietuva vejasi ES ekonominio pragyvenimo lygio vidurkį, todėl galima bus tikėtis ir didėjančios imigracijos į mūsų valstybę iš Rytų. Politologas Laurynas Kasčiūnas galvoja, kad dar po dešimties metų Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis nebebus izoliuota energetinė sala ES viduje.

„Tikiu ir tuo, jog tik stiprindami politinių institucijų demokratinę kontrolę, bendruomeniškumo ryšius, tautinę tapatybę, mes neleisime savęs paversti jokių didžiųjų valstybių geopolitiniais įkaitais“, - sako L. Kasčiūnas. Tokia ES, kuri gerbia ir puoselėja šiuos principus, bus pajėgi atsverti tokių šalių kaip Rusija įtaką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA