Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (15)
Lietuvoje sutaupyto energijos vieneto kaina – 3000lt, kurie grįš per 96 metus

Lietuvoje sutaupyto energijos vieneto kaina – 3000lt, kurie grįš per 96 metus

Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komitete (CONT) svarstyta Europos audito rūmų specialioji ataskaita dėl Sanglaudos politikos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ekonominio veiksmingumo.

Auditas vykdytas Lietuvoje, Čekijoje ir Italijoje, nes šios šalys 2007-2013 metais energijos vartojimo efektyvumo priemonėms gavo didžiausią Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų paramą, kuri siekė 2,2 milijardo eurų arba beveik 41 procentą visos Sanglaudos politikos fondų finansavimo. Parama panaudota gyvenamosios ar viešosios paskirties pastatams renovuoti.

Europos audito rūmų ataskaitoje pateikti duomenys ir išvados kelia pagrįstus klausimus: ar lėšos, skiriamos energijos vartojimo efektyvumui didinti, atnešė ekonominės naudos, o investiciniai projektai yra ekonomiškai tikslingi?

„Į abu iškeltus klausimus Audito Rūmai atsakė neigiamai. Neįmanoma įvertinti ekonominės naudos įgyvendintuose projektuose, kadangi nebuvo nustatyti nei tikslai, nei rodikliai, nei investicinis atsiperkamumas. Dažnai neskaidrūs projektų atrankos kriterijai. Europos Komisija nebuvo nustačiusi tvarkos ir rodiklių, kaip palyginti, apibendrinti energijos vartojimo efektyvumo priemonių rezultatus ES mastu“, - teigiama Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje .Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis Biudžeto kontrolės komitete yra atsakingas už šią Europos audito rūmų specialiąją ataskaitą ir yra paskirtas darbo dokumento rengėju.

Ataskaitoje teigiama, kad, įgyvendinus projektus, investicinės grąžos laikotarpis kai kuriose valstybėse siekia net 400 ir daugiau metų.

Nuo 2000 metų ES energijos vartojimo efektyvumo priemonėms valstybėse narėse finansuoti iš Sanglaudos politikos fondų jau skyrė daugiau kaip 5 milijardus eurų.

2004-2013 metais Lietuvai skirta 402 milijonai eurų, arba 7,5 proc. viso finansavimo, numatyto valstybėms narėms. Lietuva pagal paramą, skirtą energijos vartojimo efektyvumui didinti, užima ketvirtą poziciją po Čekijos (1 milijardas eurų arba 17,7 proc.), Italijos (874 milijonai eurų arba 16,2 proc.) ir Lenkijos (500 milijonų eurų arba 9,5 proc.).

Europos audito rūmų išvadose teigiama, kad energijos vartojimo efektyvumo projektai nebuvo ekonomiškai veiksmingi: pakeisti langai/durys, apšiltintos sienos/stogai, tačiau sąnaudos palyginti su energijos ekonomija buvo didelės, o vidutinis planuotas investicijų grąžos laikotarpis buvo apie 50 metų. Tai pernelyg didelis laikotarpis atsižvelgiant į atnaujintų komponentų ar net pačių pastatų eksploatavimo trukmę.

Nustatyta, kad Europos Komisija, tvirtindama valstybių veiksmų programas, nereikalavo, kad valstybės energijos vartojimo efektyvumui skiriamas lėšas pagrįstų poreikių įvertinimų rezultatais.

Pavyzdžiui, Čekijoje buvo numatyta, kad investicinės sąnaudos kiekvienam sutaupytam energijos vienetui sudarys 722 eurų, o investicinės grąžos laikotarpis - 61 metai. Italijos pateikti duomenys nepatikimi, tačiau apytiksliai investicinės grąžos laikotarpis yra nuo 288 iki 444 metų.

Lietuvoje sutaupyto energijos vieneto kaina – 861 euras (~3000lt), grąžos laikotarpis – nuo 72 iki 96 metų, priklausomai nuo energijos kainų.

Toks investicijų atsiperkamumas visiškai nesiderina su šiandienos realijomis bei pačios ES prisiimtais įsipareigojimas energijos vartojimo efektyvumo, klimato kaitos ir energetikos politikos kontekste. 2014-2020 m. laikotarpiu Sanglaudos politikos fondų finansavimas padidės iki 17 milijardų eurų, todėl turime užtikrinti, kad šie pinigai būtų tinkamai panaudoti valstybėse narėse bei prisidėtų prie pagrindinių ES strategijos 2020 tikslų įgyvendinimo klimato kaitos , „šiltnamio“ efekto mažinimo ir energetinio saugumo didinimo srityse “,.teigia Z.Balčytis .Už Sanglaudos politikos fondų lėšų patikimą valdymą yra atsakingos Europos Komisija ir nacionalinės bei regioninės valdžios institucijos.

2007 metais ES prisiėmė politinį tikslą – iki 2020 metų sutaupyti 20 proc. suvartojamos energijos. Komisijos skaičiavimu, nesiimant tolimesnių aktyvių veiksmų, ES iki 2020 metų sutaupys tik 9 proc. suvartojamos energijos. Daugiausia pastangų numatyta skirti gyvenamųjų bei komercinės ir viešosios paskirties pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti.

Z. Balčytis pateikė rekomendacijas, kuriose pritariama specialiosios ataskaitos išvadoms, bei rekomenduojama Komisijai ir valstybėms narėms nustatyti bendrą elektroninę viešųjų pirkimų sistemą ES mastu , kuri padėtų užtikrinti projektų atrankos kriterijų skaidrumą bei atrinkti ekonomiškai veiksmingiausius pasiūlymus .Taip pat raginama padidinti energijos vartojimo efektyvumą vykdomuose projektuose nustatant išmatuojamus rodiklius , kas padėtų užtikrinti efektyvesnį ES Sanglaudos politikos fondų finansavimo įgyvendinimą.

Darbo dokumentas bus svarstomas š.m. liepos mėn. biudžeto kontrolės komitete .

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA