Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Algirdas Šemeta

Lietuviškos žvaigždės Europos padangėje spindi blankiai

Lietuva turi vos vieną kitą europinio lygio politikos žvaigždę ar įspūdingą karjerą ES institucijose padariusį lietuvį. Nors darbas ES institucijose gali tapti tramplinu politinei karjerai Lietuvoje arba ilgos tarptautinės karjeros pradžia, didesnė dalis lietuvių abejoja savo galimybėmis arba vertina karjerą ES tik kaip laikiną stotelę.

2010 m. vasario 22 d. buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas buvo paskirtas ES specialiuoju atstovu Afganistane. V. Ušackas tapo vienu iš 11 tokių ES specialiųjų atstovų užsienio politikai, kurie tiesiogiai dirba su ES užsienio politikos atstove Catherine Ashton.

Afganistanas šiuo metu yra vienas jautriausių tarptautinės politikos taškų, tad dėmesys šiai pozicijai bus labai didelis. V. Ušackas įgijo galimybę tapti dar viena Lietuvos europinio lygio politikos „žvaigžde“ greta buvusios komisarės D. Grybauskaitės ir europarlamentaro Vytauto Landsbergio. Bet tai greičiau reta išimtis, mat lietuvių, ypač savarankiškai laiminčių aukščiausio lygio postus ES institucijose, yra vienetai.

Lietuvių ES institucijose daugės

Dvylikai naujųjų ES narių po įstojimo į ES buvo taikoma paprastesnė įsidarbinimo šios sąjungos institucijose tvarka ir priėmimo kvotos. Tai leido jų piliečiams dėl darbo vietų ES institucijose konkuruoti tik su kandidatais iš kitų naujųjų sąjungos narių. Pasibaigus pereinamajam terminui, ES įsidarbinti norintiems lietuviams dėl postų teks konkuruoti su visų ES valstybių narių kandidatais.

ES naujų darbuotojų poreikis išaugo ratifikavus Lisabonos sutartį ir kuriant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT). Ši tarnyba turės įgyvendinti bendrą ES užsienio politiką, joje dirbs apie 5 tūkst. diplomatų iš visų ES valstybių narių. Lietuva taip pat turės galimybę deleguoti savo diplomatus į šią tarnybą, be to, padidės šansai pretenduoti į nediplomatinio statuso darbo vietas. Galutiniai sprendimai dėl EIVT formavimo ir veiklos buvo numatyti priimti iki 2010 m. balandžio mėn. pabaigos.

Aukščiausiose pozicijose – tik keletas

Šiandien įvairiose ES institucijose dirba daugiau nei 700 lietuvių: nuo diplomatų, valdininkų ar politinio pasitikėjimo tarnautojų iki vertėjų ir techninių darbuotojų. Vien Europos Komisijos direktoratuose 2010 m. pradžioje dirbo 276 įvairaus rango tarnautojai. Daugelis iš jų turi galimybę kilti karjeros laiptais, o kai kurie net siekti politinės karjeros.

Dalį Lietuvos piliečių į ES institucijas deleguoja valstybė bei rinkėjai; tai – Lietuvos atstovai Europos parlamente, ES Regionų komitete, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Europos Audito rūmuose, Europos Bendrijų Teisingumo teisme ir Europos Komisijoje. Politinis nacionalinės Vyriausybės paskyrimas į ES institucijas gali tapti staigiu ir reikšmingu karjeros šuoliu. D. Grybauskaitės pavyzdys net nereikalauja papildomų komentarų. Tačiau konkurso tvarka į ES institucijas pretenduojantiems asmenims tenka patiems įrodyti savo kompetenciją ir demonstruoti iniciatyvą.

Be V. Ušacko, tapusio ES specialiuoju atstovu Afganistane, tarp aukščiausio rango ES pareigūnų yra dar dvi lietuvės. Buvusi Finansų ministerijos sekretorė Natalija Kazlauskienė 2005 m. laimėjo konkursą į Europos Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato direktoriaus poziciją.

Viktorija Šmatko, ilgą laiką dirbusi Jungtinių Tautų institucijose, 2007 m. tapo viena iš Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato direktorių. Svarbų postą užima ir buvęs V. Adamkaus patarėjas Arnoldas Pranckevičius – jis dirba Europos Parlamento pirmininko Jerzy Buzeko patarėju užsienio politikos klausimais.

Vis dėlto ES personalo statistika rodo, kad lietuviai dažniau užima žemesnes pareigas, palyginti su kitų kartu įstojusių ES valstybių narių piliečiais. Be to, ir bendras lietuvių, dirbančių Europos Komisijoje, skaičius yra dar nedidelis.

Neskuba išvažiuoti

Paradoksalu, bet nepaisant didžiulio lietuvių noro emigruoti iš Lietuvos, ES institucijose galintys dirbti lietuviai nėra linkę daryti tarptautinės karjeros, o įsidarbinimą ES institucijose suvokia kaip trumpalaikį savo karjeros etapą. Galbūt dėl to kaltos ir menkos lietuvių ambicijos: daugelis karjerą ES institucijose vertina tik dėl darbo užmokesčio ir socialinių garantijų, o ne dėl karjeros galimybių.


  • Apie 19 proc. Lietuvos valstybės tarnautojų norėtų išvykti dirbti iš Lietuvos; iš jų apie 80 proc. norėtų dirbti ES institucijose.
  • Tik 1,3 proc. tarnautojų sutiktų išvykti neribotam laikui; laikotarpiui iki 2 metų dirbti sutiktų išvykti 11,4 proc., o 6,27 proc. sutiktų išvykti 5–10metų laikotarpiui.
  • Net du trečdaliai darbuotojų, kurie norėtų išvykti dirbti užsienyje, teigia, kad pagrindinis jų motyvas– užsidirbti pinigų ir grįžti į Lietuvą.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA