Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Mindaugas Kojelis
Asmeninio archyvo nuotr. / Mindaugas Kojelis

Lietuvio Briuselyje kasdienybė: nuo M. Gorbačiovo iki gatvės muzikos

Kalbant apie Europos Parlamentą (EP) dažniausiai pokalbis pasisuka apie ten ten dirbančius europarlamentarus. Tačiau šioje institucijoje gausu ne tik išrinktų politikų, bet ir besidarbuojančių pagal darbo sutartis. Vienas tokių yra lietuvis Mindaugas Kojelis. „Nors dirbant greta politikų esi tam tikra prasme „nematomas“ žmogus, tačiau darbo pobūdis ne ką mažiau įvairiapusis, nei aukščiausių Bendrijos vadovų“ – pasakoja jau ne vienerius metus EP dirbantis jaunas vyras.

Susižavėjo dar mokykloje

M. Kojelio ir jo kolegų, dirbančių EP, pavardės Lietuvoje žinomos nedaugeliui. Tačiau eurobiurokratų svarbiausioje Bendrijos institucijoje dirba per 4 tūkstančius. Pasidomėjus, kaip Mindaugas tarp jų pateko, pašnekovas patikina, kad jo darbas svarbiausioje Bendrijos politinėje institucijoje yra ne tik sėkmės, bet ir dėsningumo pasekmė.

„Politika susidomėjau dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, kur politologijos mokytojas mane ir „užkrėtė“ šia bacila“, – prisiminimais dalijosi EP dirbantis lietuvis. Tačiau M. Kojelis iškart patikino, kad jo karjerą lėmė ne tik meilė politologijai, bet ir akademiniai bei praktiniai įgūdžiai. Baigęs politikos mokslus Vilniuje, jaunas vaikinas pasirinko tarptautines studijas Budapešte.

„Tik nemanykite, jog darbą parlamente gavau vien teorinių įgūdžių dėka“ – patikina M. Kojelis. Pradėjęs dirbti nedidelio laikraščio redakcijoje, kur atliko ir vertėjo, ir korespondento darbą, vėliau jaunas politologijos studentas gavo galimybę atlikti praktiką Seime.

„Po studijų baigimo dirbau valstybės tarnyboje, tačiau visada jaučiau trauką ES, todėl galiausiai mečiau darbą Lietuvoje ir išvykau ieškoti laimės į Briuselį“ – prisipažįsta lietuvis.

Nesoti bedarbio duona

„Gyvenimas ir darbas Briuselyje buvo mano gyvenimo meilė“ – teigia M. Kojelis, tačiau iškart patikslina, kad kaip ir tikras jausmas, meilė politikai jam atnešė ne tik džiugias, bet ir skaudžias akimirkas. Jaunas vyras prisiminė, kad atvykęs į Briuselį buvo pilnas entuziazmo, džiaugėsi, kad pagaliau gali įgyvendinti savo gyvenimo svajones. Prieš tai Mindaugas laimėjo darbui ES institucijose reikalingą konkursą, tad tikėjosi, jog greitai galės minti EP koridoriais.

Vis dėlto Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) ratai sukasi lėtai, todėl Mindaugas beveik metus laiko krimto bedarbio duoną.

„Nors tuo metu mokiausi prancūzų kalbos, retsykiais versdavau raštu, tačiau oficialiai buvau bedarbis ir tas laikotarpis buvo pakankamai sunkus“ – neslėpdamas sudėtingo gyvenimo periodo prisipažįsta lietuvis.

EP jis pradėjo dirbti 2005 m. - tuometinės EP narės Onos Juknevičienės komandoje. Tačiau ir toliau svajojo apie kiek kitokį darbą ir dar po metų prisijungė prie EP Interneto komunikacijos skyriaus.

Ne tik kalbino M. Gorbačiovą, bet ir grojo gatvėje

Gyvenimas ir darbas Briuselyje, pasak Mindaugo, priešingai nei gali pasirodyti iš Vilniaus, - labai įvairiapusis.

„Kasdien rašome straipsnius į EP interneto portalą europarl.eu 22 kalbomis, rengiame tarptautinius susitikimus ir interviu su europarlamentarais bei Parlamente besilankančiais įdomiais žmonėmis. Pokalbis su buvusiu Rusijos vadovu Michailu Gorbačiovu tapo ko gero įsimintiniausiu mano darbo EP momentu. Taip pat EP populiariname socialiniuose tinkluose“ – dėstė lietuvis.

„Po darbo daug laiko skiriu tokiems savo pomėgiams, kaip  fotografavimas ar muzika. Grojimas liaudiška, lietuviška birbyne yra vienas mėgstamiausių mano laisvalaikio leidimo būdų“ – pasakojo M. Kojelis, kartą Briuselyje vykusiose Europos gatvės muzikos dienose viešai grojęs šiuo mūsų liaudies instrumentu.

Mindaugas Kojelis. G. Pikutienės nuotr.
Mindaugas Kojelis. G. Pikutienės nuotr.

Nustebino skirtumai

Nors darbas pagrindinėje ES institucijoje bei gyvenimas Belgijoje buvo Mindaugo Kojelio svajonė, jauną vyrą stebino kai kurie šios šalies ypatumai. Lietuvio įsitikinimu, nors patys belgai niekada nėra girdėję mūsų šalyje apie juos paplitusių posakių, tačiau dalis tokios „liaudies išminties“ atitinka tikrovę ir šios tautos keistenybės nustebina ne vieną į Belgiją atvykusį lietuvį.

„Man posakis „ramus, kaip belgas“ primena, kad Belgijoje tikrai reikia nusiraminti ir sulėtinti tempą. Pavyzdžiui, užsisakius internetą nesistebėkite, jei reiks laukti savaitę ar net mėnesį, kol ryšys tikrai bus įvestas. Nesistebėkite, ir jei sugedusiam kranui pataisyti iškviestas meistras iš pradžių atvyks tik apžiūrėti gedimo ir net nebus nepasiėmęs darbo įrankių“ - įspūdžiai dalijasi šioje šalyje gyvenantis tautietis.

Prie lietuviškų aptarnavimo standartų pripratusį M. Kojelį nustebino ir paslaugų sektoriaus, ypač prekybos centrų darbo principai, trumpas darbo laikas.

„Tačiau visas šias ypatybes galima pavadinti kultūriniais skirtumais, prie kurių greit priprantama, o įdomus ir naudingas darbas viską atperka“ – pasakojo savo svajonę EP įgyvendinantis lietuvis.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA