Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (32)
Lietuviams Europos Sąjunga – skydas nuo agresijos

Lietuviams Europos Sąjunga – skydas nuo agresijos

Lietuva skaičiuoja devintus narystės Europos Sąjungoje metus, o 2015 metais planuojama prisijungti prie euro zonos valstybių.

Nors lietuviams vis dar stinga informacijos apie europines institucijas ir į europarlamentarus atkreipiamas dėmesys tik prieš rinkimus, narystė ES vertinama pozityviau nei daugelyje Europos šalių.

Pasitikima dėl galimybių keliauti

Remiantis šią vasarą paskelbtomis Eurobarometro apklausomis, lietuviai pozityviau vertino narystę ES nei bendrijos gyventojų vidurkis - 51 proc. lietuvių pasitiki šia bendrija, kai bendras pasitikinčių bendrijos narių skaičius sudaro 31 proc. apklaustųjų. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas išskiria tris hipotezes, paaiškinančias tokį lietuvių pasitikėjimą. Visų pirma, tautiečiai vertina kelionių ir darbo kitose bendrijos šalyse galimybę.

„Kita galėtų būti ir ES finansinė parama, kurios apimtys vienam gyventojui Lietuvoje yra santykinai didelės. Tačiau jos naudą patiria tik atskiros visuomenės grupės, pavyzdžiui, ūkininkai.

Didžioji dalis žmonių jos tiesiogiai nejaučia, be to, parama turi ir neigiamą aspektą - neretai iškreipiama konkurencija, atsiranda papildomos paskatos korupcijai. Dar vienas veiksnys gali būti geopolitinis - narystė ES siejama ir su tam tikromis saugumo garantijomis, kurios Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojams yra svarbesnės nei daugelio kitų ES narių“,- sako politologas.

Nepagrįstas lyginimas su Sovietų sąjunga

Skeptikų lyginamą Lietuvos narystę ES su Sovietų sąjunga R. Vilpišauskas vadina nekorektišku ir paviršutinišku mėginimu supaprastinti įvykius ir taip išreikšti kritišką požiūrį.

„Kažkuria prasme sakyčiau, kad toks lyginimas panašus į kaliausės lyginimą su gyvu žmogumi. Su tam tikromis išlygomis, nes lyginamoji analizė turi privalumų, tačiau tam, kad palygintume, reikia lyginti palyginamus dalykus. Tai nereiškia, kad ES neturi trūkumų, jų yra ir juos reikia matyti, tačiau kartu reikia matyti ir jos privalumus bei naudotis galimybėmis, kurias įgyja valstybės narės bei reikšti savo poziciją“, - pastebi politologas.

Priimami sprendimai atrodo tolimi

Remiantis pasyviu lietuvių dalyvavimu renkant atstovus į Europos Parlamentą (EP), piliečiai vis dar mažai dėmesio teikia šiai institucijai. R. Vilpišauskas tai sieja su EP reguliuojamomis sritimis.

„Tokie klausimai kaip sveikatos apsauga, švietimas, socialinė apsauga, mokesčiai tebėra valstybių narių kompetencijoje ir svarbiausi sprendimai šiais klausimais, kurie rūpi daugeliui gyventojų, priimami šalyse, o ne ES institucijose, nors ir Europos Parlamento galios pastaraisiais dešimtmečiais yra pastebimai išaugusios“,- sako politologas.

Pajaučia gaunantieji paramą

Kauno technologijos universiteto Europos instituto docentė Jolita Greblikaitė atkreipia dėmesį ir į gana pasyvų europarlamentarų bendravimą su piliečiais. Dažniausiai toks bendravimas susijęs su artėjančiais Europos Parlamento rinkimais, be to, Lietuvos atstovų santykinai maža Parlamente.

„Kadangi Lietuvos atstovų skaičius yra pakankamai mažas Parlamente, suvokiama, kad jų daroma įtaka yra sąlyginai menka, palyginus su tokių šalių kaip Vokietijos ar Prancūzijos, kurių vaidmuo politinėje arenoje yra ženkliai svarbesnis ir dažnai lemiamas“,- sako docentė.

Taikomojo politikos instituto atstovas Šarūnas Gustainis atkreipia dėmesį, kad trūksta informacijos apie tai, kas vyksta Europos Parlamente tiems, kurie tuo specialiai nesidomi.

„Lietuvoje ES įtaką labiausiai jaučia tie, kurie artimiausiai su tuo susiję – politikai bei viešojo sektoriaus darbuotojai, taip pat suinteresuotieji – išmokas gaunantys žemdirbiai, įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose“,- išskiria Š. Gustainis.

Nepasitikima bendra valiuta

Skeptiškas lietuvių požiūris į euro įvedimą laikosi jau kelerius metus. Tai parodė ir neseniai TNS LT atliktas "Flash Eurobarometro" tyrimas – 55 proc. tautiečių euro nenorėtų matyti kaip pagrindinės šalies valiutos. Tokį požiūrį R. Vilpišauskas sieja su nuogąstavimu, kad po valiutos įvedimo dėl suapvalinimo gali šoktelėti kainos. Nerimą sėja ir pastaraisiais metais pasirodęs euro zonos neapibrėžtumas, neramumai pietinėje Europoje.

„Be to, sprendžiant euro zonos šalių problemas buvo sukurtas bendras fondas – Europos stabilumo mechanizmas, prie kurio finansiškai turi prisidėti kiekviena euro zonos šalis ir tai taip pat yra viena iš atsargaus požiūrio į narystę euro zonoje priežasčių“,- teigia politologas.

KTU docentė atsargų požiūrį į euro įvedimą sieja ir su kitų šalių patirtimis – sunkumai, su kuriais susidūrė Vokietija, Didžioji Britanija verčia tikėtis panašių euro įvedimų scenarijų. Visgi ryškiausias pavyzdys – kaimyninės šalys. „Nepaisant to, kad estai džiaugiasi euro įvedimu, reikia įvertinti, jog jų bendra ekonominė situacija prieš euro įvedimą buvo žymiai geresnė. Nors visuomenės neketinama atsiklausti, ar norime euro dabar, bendrai nuomonei, mano manymu, didelę įtaką turės kaimynės Latvijos patirtis įsivedus eurą“,- sako docentė.

J. Greblikaitė pastebi, kad euro įvedimas yra tam tikras politinės valios bei spaudimo padarinys, nes Lietuva lieka paskutinioji iš Baltijos šalių be šios bendros valiutos.

Kiek kitaip eurą vertina jaunimas. Pasak Politikos tyrimų ir analizės instituto direktoriaus Mariaus Ulozo, pozityvesniam vertinimui įtakos turi kelionėse įgyta patirtis.

„Jauni žmonės mažiau pasiduoda neigiamai informacijai bei stereotipams, dažniausiai jie neturi didelių santaupų ar turto dėl kurių nuvertėjimo reikėtų jaudintis. Be to, jie dažniau pasinaudoja bendros valiutos teikiamais privalumais – keliaujant, imant paskolas mažesnėmis palūkanomis“, - sako M. Ulozas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA