Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Lietuviai nebuvo drąsūs kalbėtis su socialinę atskirtį patiriančių grupių atstovais
A.Solomino nuotr.

Lietuviai nebuvo drąsūs kalbėtis su socialinę atskirtį patiriančių grupių atstovais

Sostinėje Europos diena buvo paminėta V. Kudirkos aikštėje koncertu ir meninėmis instaliacijomis, kurios turėjo padėti susimąstyti apie žmonių įvairovę ir socialinės atskirties problemas.
Kiekviena iš šešių instaliacijų simbolizavo vieną iš socialinės atskirties grupių: dideles šeimas, homoseksualus, neįgaliuosius, įvairių subkultūrų atstovus. Dalies jų atstovai buvo pasiryžę pabendrauti su praeiviais ir papasakoti, kaip jaučiasi patiriantieji socialinę atskirtį.

„Seksualinių mažumų atstovai buvo pažadėję dalyvauti, tačiau po paskutinę savaitę priimtų kontraversiškų valdžios ir teisėsaugos sprendimų jie nuliūdo ir atsisakė“, - aiškina Daiva Jakaitė, Europos Parlamento atstovybės Lietuvoje vadovė.

Apie homoseksualus su praeiviais buvo pasiryžęs bendrauti pagal studentų mainų programą „Erasmus“ į Vilnių iš Lenkijos atvykęs Tomaszas Lewandowskis. Jis sakosi esąs tradicinės orientacijos, tačiau atstovauja vienai nevyriausybinių organizacijų Lenkijoje, kuri gina žmogaus teises.

„Lietuvoje mane aplankė stiprus jausmas, kad tai, kad vyksta, jau esu matęs. Prieš penkerius metus Lenkijoje buvo panaši padėtis dėl homoseksualų eitynių, kokia dabar yra Lietuvoje, bet dabar tokios eitynės vyksta kasmet ir žmonės prie jų jau priprato – jos nebėra žiniasklaidos dėmesio centre“, - aiškina Tomaszas. Jo nuomone, prie gėjų eitynių pripras ir lietuviai, tik reikia apie tai daugiau kalbėti. Nors vaikinas stovėjo prie seksualinių mažumų stendo prisisegęs širdelę už užrašu „galite paklausti“ , nė vienas praeivis per porą valandų nepanoro jo užkalbinti.

„Galima netoleruoti vienos ar kitos nuomonės, tačiau negalima netoleruoti saulės, kuri šviečia danguje. Tas pats yra ir su homoseksualais. Jie, kaip ir saulė, tiesiog yra. Labai svarbu kalbėti ir apie žodžio laisvę: kiekvienas turi teisę kalbėti apie save, rengti eitynes. Galbūt tie, kurie dabar to netoleruoja, po kelerių metų norės kalbėti ir atkreipti dėmesį į savo bėdas“, - kalbėjo Tomaszas. Apie nacionalinius bajerus su praeiviais pasiryžęs kalbėti lenkas sako gerai besijaučiantis Lietuvoje, tačiau sako pastebėjęs, kad pietiečiams Lietuvoje prisitaikyti sunkiau.

Venesualietis Jorge Marcano taip pat sako lengvai pritapęs Lietuvoje: „Tik kartais lietuviai būna per dideli pesimistai apie savo šalį, jie vis manęs klausia, kodėl noriu čia būti. Jums stinga tikėjimo dėl ateities. Aš suprantu, kad Lietuvoje nėra rojus, bet žmonės labai gerbia mano kultūrą, kai tik sužino, iš kur aš esu“, - kalbėjo Jorge. Praėjus porai valandų nuo šventės pradžios jis taip pat nebuvo sulaukęs daug smalsuolių, norinčių pabendrauti apie užsieniečių patirtį.

Europos dienos dalyviai
Europos dienos dalyviai
© A.Solomino nuotr.

Metalo subkultūrai atstovavęs Vaidas sako susiduriantis su stereotipais į kitaip atrodančius.

„Vyrauja stereotipinis mąstymas, dėl to kyla tam tikrų rūpesčių. Tarkim, nori organizuoti koncertą, reikia partnerių, kalbiesi su žmonėmis, nors kalbi taip pat, bet išvaizda jiems suformuoja, kad mes nerimti“, - sako festivalio „Velnio akmuo“ vienas organizatorių.

„Lietuviai nedrąsūs, daug neklausinėja. Daugiausia pasižiūri, tarpusavyje apsitaria. Tikimės, kad susimastys, pagalvos“, - kalbėjo viena šventės organizatorių Natalija Bružienė. „Mūsų instaliacijos idėja ta, kad pasaulis susideda iš „visokių“. Nereikia skirstyti žmonių, visi mes kažkur kitur būtume mažuma, į kurią visi žiūrėtų“.

2010-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Vienas svarbiausių uždavinių siekiant mažinti socialinę atskirtį ir skurdą – informuoti ir įtraukti visuomenę, supažindinti žmones su šia problema, kalbėti apie jos priežastis ir pasekmes.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA