„Iki Lietuvos pirmininkavimo dar liko treji metai, tačiau ar bus spėta parengti pakankamai kvalifikuotų vertėjų žodžiu?“, - klausė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Kalbos ir vertimų padalinio pareigūnas Jonas Morkus.
Pasak J. Morkaus, jei europinio teisės akto nėra lietuvių kalba, jo nesvarstys ES atstovai taryboje, mat kol teisės aktas nėra paskelbtas lietuvių kalba, tol jis negalioja. EK pareigūnas įsitikinęs, kad lietuvių kalba – ateities kalba, ne tik praeities lobynas.
„Lietuvių kalbos vartojimą labiausiai riboja profesionalių vertėjų stoka. Nuolatinių darbuotojų ar akredituotų laisvai samdomų vertėjų žodžiu yra kiek daugiau nei pusšimtis, o suskaičiuota, kad optimalus skaičius – maždaug 100 vertėjų žodžiu, ypač kai valstybė pirmininkauja ES“, - teigė J. Morkus.
Pasak jo, pirmininkavimas ES – ne tik galimybė įrodyti šalies politinį pajėgumą, bet ir parodyti, kuo šalis ypatinga. Išskirtinis bruožas gali būti kalba, tačiau kad rastųsi kandidatų į vertėjus, reikia apskritai turėtų nemažai gerai kalbas mokančio jaunimo.
Tačiau vertėjų žodžiu esą trūksta ne dėl to, kad ES institucijos nepajėgios jų privilioti.
„Jų čia nėra iš ko sužvejoti. Vertimo rinka Lietuvoje gana plati, tačiau tikrai gerų vertėjų rasti nepaprastai sunku. Viena priežastis – labai mažas atlygis, dėl kurio vertimas laikomas tik papildomu uždarbiu“, - sakė J. Morkus.
Universitetui trūksta „mėsos“
Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros vedėja doc. dr. Nijolė Maskaliūnienė dažnai girdi pasiūlymų trūkstant vertėjų steigti daugiau studijų programų. Tačiau ji primena, kad vertimo studijos labai brangios, be to, jau dabar nesurenkama tiek studentų, kiek galima parengti.
„Kartais parengiame, sakyčiau, tarpinį produktą. Geriausieji išlaiko akreditacijos egzaminą ir vertėjauja Briuselyje. Toks mūsų tikslas, tokia kokybės kartelė. Bet universitetą baigia ir žmogus, turintis ir šešetą, ir dešimtuką. Turintis šešetą akreditacinio egzamino tikrai niekada neišlaikys. Bet jis jau rinkoje. Todėl Lietuvos rinkoje vertėjų netrūksta – skaičiumi jų labai daug – bet jų niekas nenori – visi nori vertimo kokybės tokios, kokia yra gavus dešimtuką“, - kalbėjo N. Maskaliūnienė.
Pasak N. Maskaliūnienės, jei versi iš portugalų ar kinų kalbų – žmonės džiaugsis, kad iš viso verti. Tačiau į verčiančius iš anglų kalbos žiūrima kaip pro padidinamąjį stiklą.
Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija Vertimo studijų katedra pradėjo projektą – rengti vertėjus ES pirmininkavimui.
„Darome, ką tik galime – siunčiame studentus ir į Angliją, ir kitur, bet paklauskit geriausių Lietuvos vertėjų - kiek praėjo metų rinkoje, kol jie pasiekė šitą lygį? O mes norime, kad vaikas, tik baigęs Vertimo studijų katedrą, išlaikytų egzaminą ir verstų tokio lygio susitikimuose, kokie vyksta Briuselyje“, - sakė N. Maskaliūnienė.
Per ketverius kito projekto metus akreditacinį vertėjų testą išlaikė apie 20 vertėjų žodžiu. Palyginti - Estijoje tokių tebuvo keturi.
„Kaip pats gerbiamiausias mūsų profesorius Lionginas Pažūsis sako, „Pirmiausia mums reikia mėsos - duokit žmones, kurie moka kalbą, mes juos parengsime vertėjais“. Keiskim švietimo sistemos požiūrį, žiūrėkime, kaip mokome kalbų, nes tikrai mokome nepakankamai“, - patarė docentė.