Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Lietuva – vienintelė ES be žurnalistų Briuselyje

Lietuva – vienintelė ES be žurnalistų Briuselyje

Nors Lietuva jau šešerius metus priklauso Europos Sąjungai (ES), šalis išlieka vienintele ES valstybe, neturinčia nė vieno ES institucijose akredituoto žurnalisto. Žiniasklaidos priemonės tam norėtų didesnės valstybės paramos.
Be žurnalistų ES institucijose Lietuva liko pernai, kai į prezidentus kandidatuojančios Dalios Grybauskaitės atstovu spaudai tapo žurnalistas Linas Balsys. Iki tol L. Balsys kartu su žmona televizijos (LTV) operatore Irmina Medeišyte keletą metų su Europos naujienomis supažindindavo Lietuvos televizijos (LTV) žiūrovus.

L.Balsio Briuselyje nepakeitė joks kitas žurnalistas. „Mums tai per brangu. Jau siųstuvus išjunginėjame, tai apie ką mes šnekame? Čia jau šiokia tokia prabanga“, - DELFI aiškino LTV direktorius Rimvydas Paleckis. Pasak R. Paleckio, prieš keletą metų pinigų korespondentui Briuselyje išlaikyti ir biurui įrengti skyrė Vyriausybė.

Valstybės paramai nutrūkus, Briuselyje dirbančių žurnalistų komandą išlaikė pati LRT. Tačiau, sako R. Paleckis, dramatiškai sumažėjus LRT biudžetui, Lietuvos korespondentų biurą teko uždaryti. 

Skyles lopo patys 

 „Aš irgi manau, kad ten būtina turėti žurnalistą, tačiau jeigu valstybė nesuranda pinigų nacionaliniam transliuotojui finansuoti, tenka atsisakyti net ir to, kas, mano supratimu, yra būtinybė“, - teigė LTV Naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis.         
 

Lietuva – vienintelė ES be žurnalistų Briuselyje
Audrius Matonis
© A.Solomino nuotr.

Pasak A. Matonio, LRT turi daugiau būdų kompensuoti žurnalistų Briuselyje neturėjimą nei kitos žiniasklaidos priemonės. LRT – Europos transliuotojų sąjungos (EBU) narys, tad gali keistis informacija su visais ES nacionaliniais transliuotojais. Užlopyti skyles padeda ir iš dviejų tarptautinių naujienų agentūrų – „Reuters“ ir APTN - perkama informacija.

Regionų žurnalistai vyksta į artimiausioje kaimynystėje esančias šalis – Latviją, Estiją, Baltarusiją, Lenkiją. Pasak A. Matonio, žurnalistai aktyviai dalyvauja įvairiose ES programose, tad, gavę finansavimą, gali nuvykti į tarptautinius renginius Briuselyje. 

„Tikiuosi, artimiausiu metu Vyriausybė susivoks, kad nacionaliniam transliuotojui pridera turėti deramą finansavimą ir mes galėsime atkurti pirmiausia bent jau biurą Briuselyje“, - kalbėjo A. Matonis. 

Ambasadorius pasigenda žiniasklaidos iniciatyvos

Lietuva neturi nė vieno ES institucijose akredituoto žurnalisto. Palyginimui latviai turi vieną, estai – du. Vieną žurnalistą turi ir Europos nykštukė Malta, tris – Kipras, Albanijai apie ES pasakoja keturi žurnalistai. Vieną žurnalistą Briuselyje išlaiko ir kaimynai baltarusiai. Briuselyje dirba ir Irako bei Irano atstovai.   

Kai kuriuos reikšmingesnius europinius įvykius nušviečia  „Lietuvos ryto“ korespondentė Briuselyje ir Paryžiuje Edita Urmonaitė. Savo iniciatyva į reikšmingesnius įvykius ar pažintines ekskursijas po ES institucijas veža Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje ir Europos Parlamento informacijos biuras Lietuvoje.   

Rytis Martikonis
Rytis Martikonis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Visavertis Lietuvos interesų atspindėjimas ir reiškimas Briuselyje gali būti tik tada, kai čia veiks ir Lietuvos lobistai, ir interesų grupių atstovai, ir parlamentarai, ir Europos institucijų darbuotojai, ir diplomatai, ir, be jokios abejonės, žiniasklaida“, - DELFI teigė Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadorius Rytis Martikonis. 

Apie tai, kaip turėtų atsirasti interesas informuoti europinėmis temomis, R. Martikonis yra kalbėjęs ir su leidinių redaktoriais. „Aš nemanau, kad tai yra Lietuvos visuomenės problema. Daugiau norėčiau matyti Lietuvos žiniasklaidos vadovų iniciatyvos ir suinteresuotumo. Reikia matyti, kad tai, kas vyksta Briuselyje, liečia mūsų kasdienį gyvenimą ir tai ne mažiau svarbu negu Lietuvos vidaus aktualijos“, - kalbėjo ambasadorius.    

L.Balsys: tai ne taip jau brangu 

Šiuo metu prezidentės D. Grybauskaitės atstovu spaudai dirbantis L. Balsys reportažus iš Briuselio rengė septynerius metus – nuo tada, kai Vyriausybė skyrė finansavimą biurui įrengti.

„Mano nuomone, tokia situacija labai blogai atrodo. Manau, ten privalo būti žurnalistas tokių agentūrų ir portalų kaip BNS ar DELFI. Ypač agentūrinį darbą dirbančios žiniasklaidos priemonės, manau, privalo turėti žmogų Briuselyje - jį išlaikyti nekainuoja labai daug, darbo sąlygos ten geros, visur yra spaudos centrai, kur galima dirbti. Išlaikyti vieną žmogų su vienu kompiuteriu prie nemokamo interneto, manau, tikrai pajėgiama kiekvienai žiniasklaidos priemonei. Reikia tik noro ir supratimo, kad tai būtina“, - sakė L. Balsys.   

L.Balsio teigimu, Briuselio naujienos – ne užsienio naujienos. Daugeliu atveju tai būna Lietuvai, jos vidaus politikai svarbios naujienos - sprendimai, pradedant energetika, mokesčiais ar privalomomis ir iškart į Lietuvos įstatymus perkeliamomis direktyvomis.

Linas Balsys
Linas Balsys
© A.Didžgalvio nuotr.

„Apie tai praktiškai nebūna jokios informacijos arba gaunama informacija iš tretinių šaltinių – jau interpretuota, pavyzdžiui, pagal kitų šalių žurnalistų ir šalies agentūrų pranešimus. Iš tiesų labai blogai, kad niekas daugiau iš Lietuvos – nei LRT, nei agentūra, nei portalas – negali pakeisti mūsų“, - sakė L. Balsys.      

L. Balsio teigimu, tai, kad žurnalistai kartais į ES institucijas nuvyksta kaip į ekskursijas gavę Europos Komisijos ar Europos Parlamento kvietimą ar prisijungia prie valstybinės delegacijos – neveiksnu. „Žmogus, nuvažiavęs vienai ar dviem dienoms, nespėja įsigilinti į tematiką. O norint profesionaliai rašyti, reikia kasdien gilintis į kasdienius, rutininius dalykus ir po kruopelę rinkti informaciją. Ji ganėtinai lengvai prieinama, tik reikia žinoti, kur ir ko ieškai“, - kalbėjo keletą metų ES institucijose dirbęs žurnalistas.    

Pasak L. Balsio, atvažiavę „pusiau turistai, pusiau stažuotojai“ gali padaryti vieną kitą reportažą, paimti interviu iš Europos Vadovų Taryboje viešinčios prezidentės. „Tačiau aš to nevadinu profesionaliu darbu – tai mėgėjiška pusiau profesinė ekskursija, pusiau stažuotė į Briuselį“, - kalbėjo pašnekovas.     

Nukraujavo ir kita žiniasklaida

LNK Žinių tarnyba pastaruoju metu nebesiunčia žurnalistų net į tokius renginius kaip Europos Vadovų Taryba. LNK Žinių tarnybos vadovo Rolando Aginto teigimu, žurnalistų biurui Briuselyje išlaikyti reikia milijono litų per metus. 

„Tai – Lietuvos žiniasklaidos rinkoje milžiniški pinigai“, - sakė jis. R. Aginto nuomone, čia reikalinga valstybės politika - štai Latvijoje ir Estijoje dalį išlaidų dotuoja valstybė. Pašnekovo nuomone, šiuo metu nereikia tikėtis, kad žurnalistų komandas Briuselyje išlaikys pačios redakcijos. Kita vertus, primena R. Agintas, krizės metu ES institucijos neteko beveik trečdalio čia dirbančių žurnalistų. Jų paslaugų buvo atsisakyta mažinant sąnaudas. 

Dalyvauti spaudos konferencijoje galima ir nepakilus nuo stalo redakcijoje

EK atstovybės Lietuvoje teigimu, EK yra centralizuotai sukūrusi įvairių priemonių, kaip, naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis, nepakildami nuo darbo stalo žurnalistai gali dalyvauti spaudos konferencijose, jas įsirašyti ir transliuoti, pasinaudoti įvairia EK parengta vaizdo ir garso medžiaga bei archyvais.

Laimutė Pilukaitė
Laimutė Pilukaitė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Iš kitos pusės, net ir esant akredituotam vienam ar keliems žurnalistams, daugelio žiniasklaidos priemonių atstovai vis tiek neturėtų galimybės prieiti prie šaltinių ir geriau jais pasinaudoti Briuselyje. Atsižvelgdama į tai, EK atstovybė Lietuvoje organizuoja Lietuvos žiniasklaidos atstovų keliones į ES institucijas. Taip stengiamasi kompensuoti tiesioginės informacijos stygių, kuri yra prieinama besidarbuojantiems žurnalistams Briuselyje“, - teigė laikinai EK atstovybei Lietuvoje vadovaujanti Laimutė Pilukaitė.

Šiuo metu Briuselyje akredituota apie 700 žurnalistų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA