Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (3)
Eurai

Lietuva užsitikrino energetikai numatytų lėšų neliečiamumą

Penktadienį Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje Lietuvai pavyko užsitikrinti, kad energetiniams projektams numatytos lėšos nebūtų perskirstytos kitiems prioritetams finansuoti.

Derybose tarp Europos Tarybos ir Europos Parlamento dėl daugiamečio ES biudžeto 2014-2020 metams numatyta, kad projektams nepanaudotos lėšos galės dalį laikotarpio būti naudojamos lanksčiai. Sprendimą patvirtinus, jos nesugrįžtų, kaip dabar, į nacionalinius biudžetus, bet galėtų būti perkeltos iš metų į metus ir perskirstomos tarp eilučių.

Dvi dienas, ketvirtadienį ir penktadienį, posėdžiavę Europos Vadovai nutarė prioritetu laikyti jaunimo nedarbą. Tam yra numatyta skirti 6 mlrd. eurų ir dar galimai rasti du papildomus mijardus eurų iš nepanaudotų lėšų. Šie pinigai būtų skirti šalims, kur jaunimo nedarbas viršijo 25 proc.

Lietuva suskubo užsitikrinti, kad pritrūkus pinigų jaunimo nedarbo problemoms spręsti, nebūtų galimybės jų ieškoti energetikos projektams įgyvendinti skirtų lėšų krepšelyje. Europos Vadovų Tarybos išvadose prie dalies, kur kalbama apie jaunimo nedarbo problemos sprendimo finansavimą, atskira nuoroda pažymėta, kad “tai bus daroma be neigiamo efekto Europos Tarybos gegužę nustatytiems tikslams, kurie yra susiję su energetikos politika”.

“Galėjo įvykti taip, kad finansavimas galėjo šiek tiek atsidėti. Tikiuosi, kad su šia pataisa mes užsitikrinome, kad prioritetai išliks ir jie nebus keičiami, ypač energetikos sektoriaus srityje. (…) Manau, kad tai yra labai svarbus pasiekimas. Mes sugebėjome laiku ir operatyviai užsitikrinti, kad prioritetiniai energetiniai projektai nebus nuskriausti”, - sakė Dalia Grybauskaitė.

ES nusistatė sau tikslą iki 2015-ųjų metų panaikinti energetines salas. Energetikos, transporto ir telekomunikacijų finansavimui 2014-2020 metų biudžete numatyti 29 mlrd. eurų. Iš šių lėšų Lietuva galės gauti finansavimą energetiniams projektams – elektros ir dujų jungtims.

Elektros jungtys į Lenkiją ir Švediją, dujų jungtis į Lenkiją, suskystintų dujų terminalas turėtų padėti Lietuvai užsitikrinti alternatyvių Rusijos tiekiamiems resursų tiekimą Lietuvai.

Nutiesus dujų jungtį į Lenkiją, iš šios šalies einančiomis jungtimis, Lietuva teoriškai būtų galėjusi pirkti azerbaidžanietiškas dujas ir iš “Nabucco” dujotiekio. Bet “The Shah Deniz II” konsorciumas vietoj “Nabucco” pasirinko vystyti trumpesnio ir pigesnio dujotiekio TAP (Trans-Adriatic Pipeline) projektą.

TAP kelias iš Azerbaidžano ves į Turkiją, tada - į Graikiją, Albaniją iki pietryčių Italijos.

“Nabucco” dujotiekio kelias būtų vedęs iš Azerbaidžano pro Turkiją, tada į Bulgariją, Rumuniją, Vengriją ir Austriją. Tai yra iš viso 1300 kilometrų. Iš Austrijos jungtimis per Lenkiją dujos teoriškai būtų galėjusios pasiekti ir Lietuvą.

Prezidentė D. Grybauskaitė neparodė nusivylimo ženklų, kad antrasis projektas nesulaukė palaikymo.

"Greičiau baigsime statyti suskystintų dujų terminalą, turėsime galimybę greičiau išeiti į suskystintų dujų rinką. Reikia baigti "prisirišinėti" prie vamzdžių. Pasaulis, ypač dujų pasaulis, keičiasi ir vis mažiau priklausys nuo vamzdžių. Vyksta suskystintų dujų revoliucija ir ja reikia pasinaudoti", - sakė Prezidentė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA