Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Lietuva per krizę dar labiau priartėjo prie europietiškų kainų

Lietuva per krizę dar labiau priartėjo prie europietiškų kainų

Visoje Europos Sąjungoje (ES) labiausiai skiriasi mineralinio vandens, baltos duonos, kiaušinių kainos. Europos Komisija (EK) tai aiškina valgymo įpročiais ir rinkų ypatumais. Nepaisant sunkmečio ir smunkančių darbuotojų atlyginimų, Lietuvos kainos pernai augo ir artėjo prie ES vidurkio, Estijos, Lenkijos ir Islandijos – tolo.


Labiausiai skiriasi mineralinio vandens kainos

Visoje Europos Sąjungoje palyginus 26 maisto produktų kainas, paaiškėjo, kad 2008 metų vasarą šio krepšelio sklaidos rodiklis vidutiniškai siekė apie 34 procentus.  Buvo lyginami duonos, sviesto, šviežio pieno, cukraus, ledų, maltos jautienos, arbatos, ryžių, vištienos, kavos, natūralaus jogurto, obuolių, marmelado, dešrelių, pomidorų padažo, mineralinio vandens, konservuotų tunų, bulvių, kiaulienos kepsnelių, alyvų aliejaus, bulvių, makaronų ir kitų produktų kainų lygiai.

Labiausiai skiriasi mineralinio vandens sklaidos rodiklis– net 70 proc. Prie didžiausių skirtumų – balta duona (58 proc.), vištos kiaušiniai (49 proc.), valgomieji ledai (48 proc.) bei malta jautiena (44 proc.).

Mažiausiai tarp ES šalių narių skyrėsi baltojo cukraus, sviesto ir šviežio nenugriebto pieno sklaidos rodikliai: atitinkamai buvo 14 procentų, 19 procentų ir 21 procentas.

Kainų skirtumai – nepaaiškinami

Europos Komisija tokius didelius skirtumus  aiškina skirtingais tautų pragyvenimo lygiais, tuo, ar produktai gaminami vietinėje rinkoje, besiskiriančiais valgymo pomėgiais bei skirtingomis kulinarijos tradicijomis.

Būtent dėl skirtingų gamybos būdų, pasak EK, gali taip skirtis baltos duonos ir maltos jautienos kainų lygiai, o dėl skirtingo dydžio - vištos kiaušinių.  

„Kita vertus, produktų  skirtumais sunku paaiškinti, kodėl mineralinio vandens kainos taip skiriasi, kaip ir valgomųjų ledų ar dešrelių kainų lygiai“, - rašoma EK dokumente.

Pragyvenimo lygių skirtumai įvairiose šalyse gali paveikti maisto kainas skirtingais būdais. Jeigu maisto produktai yra gaminami vietoje, jų kainos priklauso nuo darbininkų atlyginimų dydžio. Be to, maisto pardavėjai kainas patys pritaiko prie to, kiek gali įpirkti skirtingų šalių vartotojai. Paprastai tikimasi, kad šalyse, kurių gyventojai uždirba daugiau, brangesnis yra ir maistas.

Lietuva per krizę dar labiau priartėjo prie europietiškų kainų
© A.Didžgalvio nuotr.

Nerimą EK sukėlė tie produktai, kurių kainų skirtumai nebuvo susiję su šalių pragyvenimo lygiais: valgomieji ledai, alyvų aliejus, mineralinis vanduo ir kava. Šių produktų kainos mažai susijusios su pragyvenimo lygiu valstybėse narėse, todėl, EK nuomone, kainų skirtumus galėjo lemti prastas rinkos funkcionavimas.

Iš šių produktų kultūriniais skirtumais galėjo būti paaiškinti nebent alyvų aliejaus kainų skirtumai – pietų šalys jų tradiciškai daugiau vartoja ir pačios gamina. Kavos kainos galėjo būti paaiškintos skirtingo dydžio pardavimo pakuotėmis.

Lietuvos kainų lygis toliau artėjo prie ES vidurkio

Lietuvoje, nepaisant pernai 15 procentų siekusio bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukio, vartotojų kainos 2009 metais toliau augo. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija 2009 metų gruodžio pabaigoje siekė 1,3 procento – tai reiškia, kad tiek brango vartojimo prekės ir paslaugos. Nors 4,4 proc. pigo maistas ir nealkoholiniai gėrimai, tačiau labiausiai prie bendro kainų augimo prisidėjo 21,7 procento pabrangę alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, 10,5 procento – transporto paslaugos, 14,4 – sveikatos priežiūra.

Kainų smuktelėjimo Finansų ministerija neprognozuoja ir 2010 metams pasibaigus.

Nors sunkmečiu krito ir darbuotojų atlyginimai ir, iš dalies, kainos, tačiau ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad 2009 m. Lietuvos kainų lygis, palyginti su kitų 26 šalių vidurkių, pasilypėjo 1,9 procentinio punkto ir siekė 63,7 proc. bendro ES vidurkio.

Palyginimui 2008 metais Lietuvos kainų lygis siekė 61,8 procentus, o Lietuvos įsijungimo į ES metais 2004 siekė 48,4 proc. ES vidurkio.

Estijoje kainos tolo nuo ES vidurkio

Per 2009 metus Lietuvos „likimo sesės“ Estijos kainų lygis, palyginti su 27 ES nariu vidurkiu, nestipriai – vienu procentiniu punktu – smuko, bet jis liko aukštesnis už Lietuvos ir pernai siekė 70 procentų. Kaimyninės Latvijos kainų lygis prie ES vidurkio priartėjo 0,6 procentinio punkto ir pernai siekė 71,8 proc.

Pernai kainų lygis labiausiai smuko prie ES norinčioje prisijungti Islandijoje. Jos kainų lygis buvo 23,7 procentiniais punktais žemesnis nei 2008 metais ir pirmą kartą nuo 1998 metų buvo žemesnis už bendrą ES šalių narių vidurkį - siekė 96,3 procento. 

Lietuva per krizę dar labiau priartėjo prie europietiškų kainų
© Corbis

Lenkijos kainų lygis smuko 10,5 procentinio punkto iki 56,7 proc. ES vidurkio ir taip tapo žemesnis už Lietuvos.

Brangiausios šalys Europoje pernai buvo Danija (145,9 proc. ES vidurkio) ir Norvegija (136,1 proc. ES vidurkio), pigiausios – Bulgarija (46,1 proc. ES kainų vidurkio) ir Rumunija (50,5 proc. kainų vidurkio).

Rengiasi veržti apynasrį

ES institucijos rengiasi stipriau veržti apynasrį prekybininkams, nes nuo vartotojų kainų priklauso, kaip greitai atsigaus pats vartojimas.

Maisto produktų perdirbėjai ir platintojai daug sparčiau reagavo į žemės ūkio produkcijos kainų augimą per ekonomikos pakilimą, nei į šių kainų nuosmukį prasidėjus krizei, EK, prieš pusantrų metų priėmusi atitinkamą komunikatą. O toks neatitikimas turi neigiamų pasekmių maisto produktų tiekimo grandinei, nes galutiniai vartotojai neturi galimybės pasinaudoti mažesnėmis kainomis.

Pasak EK, Europos ūkiui atsigaunant po ekonomikos ir finansų krizės, itin svarbu, kad maisto produktų tiekimo grandinė būtų veiksminga, nes dėl didelių maisto produktų vartotojų kainų mažėja namų ūkių pajamos būtent tada, kai vartojimą reikia skatinti.

Todėl ES institucijos suka galvas, kaip maisto produktų rinką padaryti skaidresne.

Siūlo atskleisti, kiek rinkos užima

Birželio pabaigoje Europos Parlamentas paragino EK kurti įstatymus, kurie ne tik gintų Europos ūkininkus, bet ir užtikrintų aiškias ir lygias kainas vartotojams. Komitetas nori, kad 20  pirmaujančių Europos prekybininkų, didmenininkų ir mažmenininkų privalomai deklaruotų duomenis apie jų užimamą rinkos dalį.

EP ragina uždrausti prekybos tinklams vėluoti atsiskaityti, verti tiekėjus taikyti nuolaidas, reikalauti prekes tiekti dideliai kiekiais ar nustatyti nelegalius mokesčius dėl įtraukimo į tiekėjų sąrašą.

Jis taip pat pasiūlė Europos Sąjungai įsteigti nepriklausomą visuotinę reguliavimo agentūrą, kuri nustatytų pagrindinių prekių pirkimo sandorių ir pasirinkimo sandorių biržų veiklos taisykles, įgyvendintų griežtas reguliavimo priemones ir taip kovotų su spekuliacijomis pagrindinėmis maisto prekėmis.

Komitetas taip pat paragino EK imtis veiksmų prieš didžiulį maisto eikvojimą maisto tiekimo grandinėje, kuris daugelyje valstybių narių sudaro iki 30 proc. pagaminto maisto.

Visus komiteto ir EP pasiūlymus dar turi patvirtinti EK ir Ministrų taryba.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA