Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Saulės energijos kolektorius

Lietuva gali parduoti savo žaliosios energijos statistiką Liuksemburgui

Prognozuojama, kad 2020 metais Lietuva šiek tiek viršys įsipareigojimą Europos Sąjungai, nustatantį, kad ne mažiau kaip 23 procentus galutinio Lietuvos energijos balanso turi sudaryti atsinaujinanti energetika. Statistinį perteklių Lietuva gali „parduoti“ kitoms šalims, kurios nesuspės įvykdyti tikslų. Po prezidentės Dalios Grybauskaitės vizito Liuksemburge šiemet birželio viduryje, buvo užsiminta, kad būtent Liuksemburgas, kuriam 2020 metais greičiausiai pritrūks atsinaujinančios energetikos dalies, yra linkęs pasinaudoti atsinaujinančios energijos statistikos mainais su Lietuva, joje investuodamas.

„Europos Sąjungos įsipareigojimai plėtoti kiekvienoje šalyje atsinaujinančios energijos šaltinius atveria puikių galimybių investuoti Lietuvoje. Liuksemburgo premjeras parodė didelį susidomėjimą šia Liuksemburgui aktualia galimybe“, - po susitikimo pranešė D.Grybauskaitė. Ji teigė pasiūliusi Liuksemburgo premjerui Jeanui Claude'ui Junckeriui atvykti į Lietuvą su suinteresuotų verslininkų ir ekspertų grupe konkrečioms deryboms, o premjeras siūlymą priėmęs.

 Dešimčiai per daug, penkioms pritrūks  

Europos Sąjungai patvirtinus vadinamąją 20/20/20 strategiją, nustatyta, kad 2020 metais atsinaujinanti energetika Sąjungoje sudarytų 20 procentų galutinio energijos suvartojimo balanso, tiek pat turi sumažintos ir išmetamų dujų apimtys.

Tačiau kiekvienai ES šaliai narei yra nustatyti skirtingi tikslai. Tarkime, Lietuvai numatytas tikslas 23 procentai, Latvijai tikslas – 40 procentų (vienas didžiausių ES), Estijos – 25 procentai atsinaujinančios energetikos dalis.

Liuksemburgo tikslas 2020 metais yra daugiau nei dvigubai mažesnis nei Lietuvos - 11 procentų. Tačiau ataskaitiniais 2005 metais Liuksemburge atsinaujinanti energetika sudarė 0,9 procentų, kai Lietuvos - 15 procentų galutinio energijos suvartojimo balanso, tad Liuksemburgui reikia atlikti ir šiek tiek didesnį šuolį.

Gali ir nusipirkti  

Lietuva gali parduoti savo žaliosios energijos statistiką Liuksemburgui
© Corbis

Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje yra numatyti galimi veiksmai, ką daryti šaliai, supratusiai, kad negalės įvykdyti nustatyto tikslo. Tai – vadinamieji statistiniai perdavimai, bendri projektai su kitomis šalimis arba bendros paramos schemos. Bendradarbiauti galima ne tik su ES narėmis.

Europos Komisijos tinklalapyje pateiktos prognozės rodo, kad dešimt ES narių tikisi, jog viršys nacionalinius atsinaujinančios energetikos tikslus, tarp jų - ir Lietuva.

Tam, kad būtų galima statistiškai palyginti prognozes, perteklius ar deficitas perskaičiuojamas iš skirtingų rūšių kuro į sąlyginį kurą - naftos tonų ekvivalentus.

Didžiausią perteklių prognozuoja turėsiančios Ispanija ir Vokietija – atitinkamai 2,7 milijonų tonų naftos ekvivalentų ir 1,4 milijonų tonų naftos ekvivalentų.

Tuo tarpu penkios ES šalys tikslų nepasieks, tad ketina naudotis Atsinaujinančios energetikos direktyvos nustatytais būdais, kaip pagerinti savo statistiką. Tai – Belgija, Danija, Italija, Liuksemburgas ir Malta.

Didžiausią deficitą turės Italija – apie 1,2 milijonų tonų naftos ekvivalentų.

Prognozės rodo, kad bendrai Europos Sąjunga šiek tiek viršys savo tikslą ir atsinaujinanti energetika 2020 metais sudarys ne 20 procentų, o 20,3 procento galutinio energijos balanso.
Bendradarbiavimo priemonėmis šalys pasinaudos nedideliam kiekiui – 2-3 milijonų tonų naftos ekvivalento.

Kaina – susitarimo reikalas 

„Tam, kad būtų sumažintos sąnaudos, reikalingos šalių individualiems atsinaujinančios energijos tikslams pasiekti, Atsinaujinančios energijos direktyvą numato bendradarbiavimo mechanizmus, vienas jų - statistiniai perdavimai, kai vienoje šalyje suvartojama atsinaujinanti energija gali būti įskaičiuojama į kitos šalies tikslą“, - bendradarbiavimo mechanizmą aiškina Giedrius Sudikas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos ir informacijos skyriaus vadovas.

Pasak G.Sudiko, bendrai šalyse kurios viršys tikslus numatomas 5,5 mln. tonų naftos ekvivalentų perteklius ir 2 mln. tonų deficitas šalyse, kurios tikslų nepasieks.

G.Sudiko pateiktais duomenimis, numatoma, kad Liuksemburgas 2020 metais pritrūks tarp 43 ir 300 kilo tonų naftos ekvivalentų, o Lietuva numato turėti 18 kilo tonų perviršį.

Liuksemburgas, turėdamas atsinaujinančios energetikos tikslą 11 procentų balanso, pasieks tik 5-10 procentų. Lietuva pasieks 23,3 procento.

Lietuva gali parduoti savo žaliosios energijos statistiką Liuksemburgui
© "Tiesa"

„Kai kurios šalys gali sąlyginai nedidelėmis sąnaudomis vystyti atsinaujinančią energiją ir tokiu būdų generuoti energijos kiekį, kuris viršija pagal direktyvą jai nustatytą tikslą. Perviršį gali pasiūlyti, parduoti kitai šaliai. Konkrečios susitarimo sąlygos yra šalių kompetencija“, - teigia G.Sudikas.

Apie tokius susitarimus, pasak jo, šalys kiekvienais metais turi pranešti Europos Komisijai, o tada Europos statistikos agentūra „Eurostat“ atlieka atitinkamus statistinius pataisymus.

„Pavyzdžiui, Liuksemburgas ir Lietuva gali susitarti dėl perdavimo. Jeigu, bus susitarta, kad Liuksemburgas už tai sumokės ir ta kaina bus mažesnė, nei Liuksemburgo sąnaudos, reikalingos pačiam pasigaminti atsinaujinančia energiją (ir didesni, nei sąnaudos reikalingi Lietuvai), tai bus naudinga abiem šalims ir bus sumažintos išlaidos“, - dėsto G.Sudikas.

Tokio statistikos perdavimo, pasak G.Sudiko, kaina yra šalių susitarimo reikalas.

„Tai – naujos rūšies rinka ir kol kas nežinome kokie bus energijos kiekiai ir kainos. Kainų indikacija galėtų būti vidutinės kainos kiekvienoje šalyje. Šalis narė perduos, parduos energijos perviršį, jei gaus daugiau, nei jis kainuoja, o priimanti šalis pirks tą perviršį, jei tai kainuos pigiau, nei jai tai kainuotų pačiai“, - sako G.Sudikas.

Tačiau Europos Komisija žinos, kiek šalis už tokį perdavimą gavo, nes direktyvoje numatyta, kad Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos energijos kiekis ir kaina.

Statistiniai perdavimai – tai vienas iš galimų bendradarbiavimo būdų. Viena šalis kitoje gali investuoti, turėti bendrus projektus, susijusius su elektros gamyba, šildymu ar aušinimu.

Įrenginyje, į kurį investuojama vienoje šalyje, pagaminta atsinaujinanti energija bus įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį.

Rytų Europai – ir augti, ir mažinti  

Interneto portalas EurActiv.com skaičiuoja, kad Rytų Europai, kurios dar turi vystytis ir vytis labiau ekonomiškai pažengusias šalis, bus sunku įvykdyti toje pačioje ES strategijoje 20/20/20 nurodymą šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti bent 20 %, lyginant su 1990 m. lygiu.

Pasak portalo, didžiausia iš ES naujokių Lenkija, kurios apie 94 procentai elektros energijos gaminama deginant anglį, prašo daugiau laiko. Lenkijos aplinkos apsaugos ministras Andrzejus Kraszewskis pasakė, kad labai remia ambicingus ES tikslus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, bet „Lenkijai reikia daugiau laiko nei kitoms šalims“ tuos tikslus įgyvendinti.

Neturtingiausioje ES šalyje Bulgarijoje pramonės atstovai ES 20/20/20 tikslus pavadino „nerealiais“.
Nepaisant sunkumų, Europos Komisija analizuoja galimybes iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ES sumažinti ne 20 procentų, o 30 procentų žemiau 1990 m. lygio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA