„Buvo pasirinktas pagrindinis modelis – įmonių atskyrimas“, - DELFI teigė Energetikos ministerijos atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis.
Europos Komisija veiklų atskyrimo projektą pristatė 2007 m. rugsėjį. Šalys narės gali pasirinkti, ar atskirti veiklas, patikėti dalį verslo valdyti nepriklausomam prižiūrėtojui, ar atskirti įmonių buhalterijas. Efektyviausiu laikomas visas veiklų atskyrimas.
EK tyrimai rodo, kad valstybėse, kur tinklai nėra atskirti nuo gamybos, energija nuo 1988 m. iki 2006 m. brango maždaug 29%. Valstybėse, kur atskyrimas jau įvykęs, energija tuo pačiu laikotarpiu brango vidutiniškai 6%. Jei bus pritarta Energetikos ministerijos pasiūlymui, Lietuvoje bus įgyvendintas pastarasis modelis.
Palies „Lietuvos dujas“
„Šiuo metu „Lietuvos dujos“ yra viena įmonė, kuri atlieka visas funkcijas. Taigi Lietuvos atveju perdavimo funkcijos, tai yra aukšto spaudimo dujotiekiai kartu su turtu turėtų būti atskiriami“, – sakė energetikos viceministras Romas Švedas.
Jis neatskleidė nei kam galėtų atitekti infrastruktūra, nei į kiek dalių galėtų suskilti „Lietuvos dujos“.
„Tokie klausimai yra pernelyg anksti. Energetikos ministerija siūlo pasirinkti pirmąją alternatyvą – visišką perdavimo funkcijos atskyrimą nuo tiekimo ir gavybos“, – tvirtino jis.
R. Švedas nesiėmė spręsti, kada galėtų būti priimtas galutinis sprendimas.
Šiuo metu Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ valdo 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, Vokietijos bendrovė „Ruhrgas“– 35,49 proc., o Lietuvos Vyriausybė – 24,36 proc.