Lietuva atmeta europarlamentarų raginimą dėl spėjamų CŽV kalėjimų

Lietuva ketvirtadienį atmetė europarlamentarų raginimą Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikime iškelti klausimą dėl spėjamų CŽV kalėjimų, sakydama, kad negali kištis į šalių narių nacionalinio saugumo reikalus.

Europos Parlamentas rezoliucija paragino Lietuvą pasinaudojant pirmininkavimu ES Tarybai iškelti šį klausimą Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje.

„Mes, ES Taryba, neturime teisės, kaip buvo prašyta EP rezoliucijoje, iškviesti šalių narių specialiąsias tarnybas pasiaiškinti ES institucijoms ar priversti jas veikti vienaip ar kitaip. Tai yra nacionalinių šalių kompetencija, ir tikiu, kad šalių kompetentingos institucijos pajėgios pačios spręsti tokio pobūdžio problemas“, - po diskusijos Europos Parlamente BNS sakė užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Europos Parlamento rezoliucijoje Lietuva ir kai kurios kitos ES valstybės pakartotinai raginamos atnaujinti tyrimus dėl jų teritorijoje galimai buvusių slaptų CŽV kalėjimų.

V.Leškevičius sakė pasitikintis Lietuvos teisine ir politine sistema spręsti tokius klausimus.

"Lietuvos parlamentas yra bene pirmasis ir vienintelis atlikęs savo parlamentinį tyrimą šiuo klausimu, taip pat ir Generalinė prokuratūra, tačiau bylos nebuvo iškeltos – tam nebuvo pakankamai duomenų. Nesiimu spręsti, kaip būtų, jei tokių duomenų atsirastų. Neabejoju, kad mūsų įstaigos juos tinkamai įvertintų ir nuspręstų dėl tolimesnių veiksmų, - kalbėjo viceministras.

Lietuvos Generalinė prokuratūra šį mėnesį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nevyriausybinių organizacijų įtarimų, kad vykdant slaptą Jungtinių Valstijų programą Lietuvoje 2004-2006 metais galėjo būti neteisėtai kalinamas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis, šiuo metu esantis Gvantanamo bazėje.

Prokuroras Antanas Stepučinskas pareiškė, kad nevyriausybinės organizacijos nepateikė faktinių aplinkybių apie galimus nusikaltimus, o teiginius apie slaptą CŽV kalėjimą paneigė ankstesnis tyrimas.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos rugsėjį paragino Lietuvą atnaujinti tyrimą dėl galimo įtariamųjų terorizmu kalinimo Lietuvoje vykdant slaptą Jungtinių Valstijų programą.

Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.

Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau prokuratūra jį nutraukdama pareiškė negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos Centrinės žvalgybos valdybos kaliniams laikyti.

Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.