Tik didesnė integracija gali padėti regionui atlaikyti ateities krizes. Vieningesnė Europa sustiprins savo pozicijas pasaulyje ir nesugrius sunkioje situacijoje.
Viena iš karščiausių šios idėjos palaikytojų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kurios tvirtinimas, jog „mums reikia didesnę įtaką darančios ES ir daugiau bendradarbiavimo“, pagreitino įstatymų leidėjų planus kurti bankų sąjungą, glaudesnius fiskalinius ryšius ir laiku vykdomą politinę 28 ES valstybių narių integraciją.
Tačiau laikai pasikeitė.
Kaip rašo „Reuters“, praėjus metams bankų sąjunga – idėja suteikti visiems regiono bankams vieningą pagrindą – klupčiodama juda į priekį, tačiau tai primena tik pradinės idėjos šešėlį. Fiskalinė sąjunga pastaruoju metu retai minima, o tolimesni žingsniai visiškai pamiršti.
Vietoje didesnę įtaką darančios ES idėjos („more Europe“), Briuselyje pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta lygiavertės Europos („EU-lite“) pavadinimas. Vietoje negailestingos glaudesnės sąjungos idėjos, esminis Europos federalistų principas – kai kurių ES narių požiūris gali būti apibūdintas kaip „didesnę įtaką daranti Europa, bet tik tiek, kiek iš tiesų mums jos reikia.“
Galbūt šiek tiek netikėta, tačiau lygiavertės Europos idėja labiausiai palaikoma D. Britanijos. Jungtinės Karalystės (JK) ministro pirmininkas Davido Camerono pažadas iki 2017 m. surengti referendumą dėl D. Britanijos narystės ES aiškiai davė suprasti, kad D. Britanija nori ne tokio glaudaus ryšio su Briuseliu po keturių dešimtmečių narystės ES.
ES kompetencijų balanso apžvalgoje JK pasisako už tai, kad būtų siekiama aiškaus narystės privalumų ir trūkumų pateikimo. Išvados byloja, kad nors ES galimai ir nėra tokia bloga kaip kai kurie galvoja, yra sričių, kur ES įstatymai per daug apsunkinti, o Briuselio daroma įtaka – per stipri.
D. Britanijos siūloma ES vizija, kurios D. Cameronas norėtų laikytis, - tai sąjunga, orientuota į privalumus, suteikiamus prekybinio bloko ir didžiausios pasaulyje vieningos rinkos, turinčios 500 milijonų išsivysčiusio pasaulio vartotojų.
Skirtingai nuo Briuselio, sprendžiančio kiek valandų reikia dirbti per savaitę ar kaip mišiniai kūdikiams turi būti žymimi, Didžioji Britanija nori veikti aukštesniu lygmeniu tarptautinės prekybos, investicijų, komercijos ir saugumo politikos srityse.
Lieknesnė ir taupesnė Europa
Kai JK pirmą kartą iškėlė klausimą dėl galimybės iš naujo derėtis dėl narystės ES sąlygų anksčiau šiais metais, ji buvo vienintelė. Oponentų, tarp kurių Prancūzija ir Europos Komisija (EK), teigimu, niekam neturėtų būti leista „išrankiai“ vertinti narystės sąlygas.
Tačiau viena iš šešių ES įkūrusių valstybių – Olandija – peržiūrėjusi savo santykius su Briuseliu taip pat teigia, kad yra kur tobulėti. Komerciniais interesais paremta D. Britanija taip pat nori, kad ES mažiau rūpintųsi smulkmenomis, o koncentruotųsi į svarbius dalykus.
„Laikas dar glaudesnei sąjungai visose srityse jau senokai atėjo“, - birželį savo laiške Olandijos parlamentui rašė Olandijos užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas. Šios šalies ministras pirmininkas Markas Rutte‘as buvo dar konkretesnis teigdamas, kad Europa turi tapti „mažesnė, lieknesnė ir taupesnė“.
Balandį Vokietijos kanclerė A. Merkel kvietė D. Cameroną į neformalius pokalbius, po kurių teigė, kad sutinka su didžiąja jo minčių dalimi dėl ES reformavimo.
Praėjusį mėnesį interviu ji sakė, kad jei po rugsėjo 22 d. įvyksiančių rinkimų ji bus vėl išrinkta valstybės kanclere, imsis klausimo dėl kai kurių galių perkėlimo iš EK į pačias valstybes nares.
„Nebūtina viską daryti Briuselyje. Mes taip pat galime apsvarstyti galimybę kažką grąžinti“, - pasakė A. Merkel, kas euroskeptiškos D. Britanijos žiniasklaidos buvo įvertinta kaip palaikymas D. Cameronui.
Viskas griūna
Visa tai leidžia tikėtis, kad greitu metu, tikriausiai 2015 m., gali atsirasti susitarimas tarp ES šalių narių dėl ES valdymo sutarties peržiūrėjimo, kai visi turės galimybę dalyvauti derybose dėl naujo santykių su Briuseliu modelio.
Nepanašu, kad tai būtų lengva užduotis. Jei bus nuspręsta rengti tokios derybas, jos vyktų netrukus po Europos Parlamento (EP) rinkimų, įvyksiančių ateinančių metų gegužės mėn., kurių metu, kaip tikėtina, per Europos žemyną nusiris euroskeptiškų balsavimų banga, atspindinti augantį susirūpinimą dėl krypties, kuria juda ES.
Žinoma, vienos šalies teigiama vizija dėl ne tokios apsunkintos ES – tai ne visų narių vizija. Britanijos simpatija, reiškiama lygiavertės Europos idėjai, toli gražu neatrodo patraukli Prancūzijai.
„Tai lyg „Jenga“ žaidimas“, - teigė vyriausias Europos reformų centro mokslo darbuotojas Hugo Brady, kalbėdamas apie žaidimą, kur tenka atsargiai traukti medines kaladėles iš bokšto bei dėti jas ant bokšto viršaus. „Galiausiai kažkas ištraukia netinkamą kaladėlę ir visas bokštas sugriūna.“
Nors H. Brady sutinka, kad federalistų svajonė dėl „Europos pavadinimą turinčios valstybės“ galimai išnyks, Europos projektas vis dar gyvas, o jo esmė – didesnė integracija. Narystės euro zonoje ir didesnio vientisumo reikšmė ir toliau auga.
Kaip sako H. Brady, faktorius, nulemsiantis, kuri – didesnę įtaką darančios ar lygiavertės Europos – idėja laimės, yra ekonominė krizė.
Kažkuriam laikui finansinė ir ekonominė krizė, persekiojusi ES pastaruosius trejus metus, aprimo, kas sumažino tiesioginį glaudesnės sąjungos poreikį.
Tačiau jei krizė atsinaujins, o labai rimtos problemos Graikijoje, Kipre, Ispanijoje ir Portugalijoje, kurios bet kada gali sprogti, išliks, didesnę įtaką darančios ir glaudesnės sąjungos idėjų mantra iš karto taps ir vėl aktuali, nepriklausomai nuo to, ar tai patinka D. Britanijai, ar ne.