Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Lenkų susitarimai su „Gazprom“ Europą gali uždaryti dujų kilpoje
AP/Scanpix

Lenkų susitarimai su „Gazprom“ Europą gali uždaryti dujų kilpoje

Rusijos dujų įmonė Gazprom ir lenkų-rusų dujų įmonė EuRoPol Gaz pasirašė memorandumą apie „tarpusavio supratimą“. Nors tekstas oficialiai dar nebuvo paskelbtas, anot jo autorių, jame nėra saistančių sutarčių anei detalių statybos planų. Tačiau neslepiama, jog tai preliudija naujam dujotiekiui į Centrinę Europą.

Naujasis Jamal-II dujotiekis planuojamas tiesti per Baltarusiją ir Lenkiją į Slovakiją ir Vengriją, ir jo pralaidumas turi siekti 15 mlrd. m³ dujų per metus. Kaip jau anksčiau minėta, memorandumas nėra saistantis. Jis skirtas įvertinti galimos investicijos techninius reikalavimus ir galimybes. Kas įdomu, šalies premjeras Donaldas Tuskas, žurnalistų paklaustas apie susitarimą, net nežinojo. Nejaugi Gazprom žada statyti dujotiekį be Lenkijos Vyriausybės žinios? Panašu, kad Rusijos valdantieji jau apsisprendė ir stengiasi efektyviai įgauti dujų monopolį Vidurio ir Rytų Europoje. Dar kovo mėnesį Lenkijos valstybinė įmonė, kontroliuojanti dujų srautą, pasirašė sutartį su Gazprom dėl didesnio dujų kiekio, importuojamo iš Rusijos. Toks sprendimas buvo mažų mažiausiai keistas dėl svarbios priežasties – Lenkija turi dar savo neišnaudotų dujų rezervų. Dėl jų panaudojimo valstybinė dujų įmonė kreipėsi į Ūkio ministeriją, tačiau leidimo jas panaudoti negavo. Kitaip tariant, vietoj to, kad išnaudotų savo turimas dujas, Lenkija kovo mėnesiui dar padidino importą iš Gazprom. Kalbama, jog dujų kiekiai buvo simboliniai. Vis dėlto žiniasklaida paskelbė, kad „Lenkija prašo Gazpromo daugiau dujų“.

Likus dviems dienoms iki memorandumo pasirašymo (balandžio 3d.), Vladimiras Putinas susitiko su Gazprom vadovu Aleksejum Milleriu. Rusijos prezidentas prašė Millerio, kad sugrįžtų prie planuoto Jamal-II dujotiekio statybų. Taigi ar susitarimas su Lenkija neįvyko be pačios Lenkijos? Lenkijos iždo ministras Mikolajus Budzanowskis pakomentavo šias žinias sakydamas, jog viskas priklauso nuo žaliavų kainos ir tiekėjo. Taip pat pridūrė, kad „Europos Sąjungai nereikia daugiau dujų iš Rusijos“. Galimybė tapti tranzitine valstybe skamba Lenkijai pakankamai viliojančiai, bet ar yra prasmė didinti priklausomybę nuo vieno dujų tiekėjo? Ypač kad, Budzanowskio teigimu, Lenkija nori diversifikuoti tiekėjus ir mažinti dujų kainą. Vis dėlto tai nekeičia fakto, kad balandžio 5 dieną Sankt Peterburge memorandumą pasirašė EuRoPol Gaz vadovas Miroslavas Dobrut.

Lenkijos Vyriausybė kontroliuoja 48 % EuRoPol Gaz akcijų ir faktiškai valdo įmonę. Be to, tik Vyriausybė gali priimti sprendimą apie naujo dujotiekio statybas. Todėl abejotina, jog ministrų kabinetas nieko nežinojo apie memorandumą. Atsižvelgiant tiek į Iždo ministrą, tiek į ministrą pirmininką gali atrodyti, kad statybos nevyks. Vis dėlto, abejonių nemažina vicepremjeras ir ūkio ministras Januszas Piechocinskis. Tik sugrįžęs iš Sankt Peterburgo jis sakė žurnalistams, jog derėjosi su Gazprom vadovais pagal premjero Donaldo Tusko nurodymus. Žinutės, sklindančios iš Donaldo Tusko Vyriausybės – chaotiškos ir nevienalypės. Neaišku, ar ji sutinka su Gazprom forsuojama linija, o jei taip, tai kokiomis sąlygomis.

Memorandumas kalba apie tyrimus ir analizes potencialioms dujotiekio statyboms. Kaip anksčiau minėta, jis nėra saistantis. Vis tik priverčia abejoti kitais energetiniais Lenkijos projektais: suskystintų dujų terminalo statybomis Swinoujscie 2014 metais ar skalūninių dujų gavyba. Taip pat įdomus faktas, kad kaip tik šiuo metu Rusija vykdo derybas su Ukraina dėl naujos dujų kainos. Kitaip tariant, dujotiekiu per Lenkiją bandoma sumažinti Ukrainos reikšmę ir monopolizuoti dujų rinką Centrinėje ir Rytų Europoje. Galbūt kalbos su Lenkija tėra blefas, kurio tikslas silpninti ukrainiečių derybinę poziciją. Vis dėlto negalima nuvertinti įtakos, kurią turėtų Jamal-II kartu su dujotiekiu South Stream.

Naujas dujotiekis sumažintų Ukrainos svarbą ir veikiausiai prislopintų jos norus tapti Europos Sąjungos nare. Tuo pačiu Kijevui beliktų atsigręžti į Maskvą. Be to, Jamal-II galutinai sužlugdytų planus statyti Nabucco dujotiekį bei uždarytų Centrinę ir Rytų Europą dujų kilpoje. Galbūt Europos likimas bus nuspręstas prie Lenkijos derybų stalo. Tačiau iki to laiko belieka stebėti situaciją.

Parengė Tomas Marcinkevičius

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA