Apie trečdalį ES suvartojamų gamtinių dujų ir naftos tiekianti Rusija sukėlė pavojų tarptautinei bendruomenei šių metų kovo mėn. užimdama Krymą.

Dėl šių Rusijos veiksmų JAV ir ES ėmėsi sankcijų prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinką taikymo bei pagrasino nubausti pagrindinius Rusijos ekonomikos sektorius, jei Rusija ir toliau didins įtampą Ukrainoje, rašo „Euractiv“.

Konflikto stiprėjimui išvengti skirtoje tarptautinėje sutartyje nurodomi reikalavimai balandžio 21 d. dar nebuvo vykdomi: ginkluoti prorusiški separatistai neketino apleisti valstybinių pastatų, kuriuos užėmė Rytų Ukrainos regione.

„Nepriklausomai nuo to, kaip dėliosis Ukrainos krizės scenarijus ateityje, per didelė priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų dujų silpnina ES“, - sakė D. Tuskas.

Jis pažymėjo, kad ES ėmėsi Bankų sąjungos kūrimo, kuris turėtų tapti bendra priežiūros institucija, sprendimų priėmimo mechanizmu bei fondu, skirtu nemokių bankų likvidavimui.

Taip pat ES šalys narės bendrai įsigydavo uraną atominėms elektrinėms. Anot D. Tusko, požiūris į Rusijos gamtines dujas turėtų būti toks pats.

„Taigi siūlau energetinę sąjungą – tai taps ES bendruomenės grįžimu prie jos šaknų“, - patikino jis.

Šį sąjunga turėtų būti paremta keliais elementais, pirmasis iš kurių – bendros ES institucijos, perkančios gamtines dujas visoms 28 ES valstybėms narėms, sukūrimas.

Taip pat svarbu, kad jei vienai iš ES šalių narių iškiltų pavojus dėl galimo dujų tiekimo nutraukimo, kitos šalys pagelbėtų pasitelkiant solidarumo mechanizmus.

Daugiau dujų saugyklų ir jungčių

Taip pat ES turėtų padengti apie 75 proc. tokių projektų kaip dujų saugojimo pajėgumų didinimas ir dujų tiekimo jungčių šalyse, kurios šiuo metu labiausiai priklausomos nuo iš Rusijos tiekiamų dujų, perkamų iš Rusijos gamtinių dujų milžinės „Gazprom“, kūrimas.

„Šiuo metu mažiausiai dešimtyje ES šalių narių „Gazprom“ tiekiamos dujos sudaro daugiau nei 50 proc. suvartojamų dujų. Kai kurios iš šių valstybių visiškai priklausomos nuo šios Rusijos dujų tiekimo gigantės“, - sakė D. Tuskas.

Ketvirtasis elementas – tai ES turimo iškastinio kuro – anglies ir skalūnų dujų – panaudojimas.

„Rytinėse ES valstybėse, tarp kurių ir Lenkija, anglis – tai energetinio saugumo sinonimas. Nė viena šalis negali būti verčiama vykdyti iškastinio kuro gavybos, tačiau taip nė vienai šaliai negali būti užkertamas kelias tai daryti, jei tai daroma aplinkai nekenksmingu būdu“, - patikino D. Tuskas.

Anot D. Tusko, kitas energetinės sąjungos elementas – dujų pirkimo iš ES nepriklausomų valstybių – JAV ir Australijos – sutarčių pasirašymas. Gamtinės dujos iš šių šalių galėtų būti transportuojamos į ES laivais suskystintų dujų pavidalu.

Galiausiai ES turėtų stiprinti jau egzistuojančią 2005 m. sukurtą ES energetikos bendruomenę, skirtą plėsti ES dujų rinką Rytų kryptimi, bei aštuonias rytines energetikos bendruomenės kaimynes.

„Žinoma, tam būtina bendra ES vyriausybių pozicija, tačiau iškelti bendradarbiavimo uždaviniai jau yra įvykdyti“, - įsitikinęs D. Tuskas.

ES šalių narių vadovai dar šių metų kovo mėn. sutarė spartinti saugesnio energetikos tiekimo būdų paieškas reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo užėmimą bei kreipėsi į Europos Komisiją (EK) su prašymu iki šių metų birželio mėn. parengti detalius siūlymus, kaip tai padaryti.

Po 2006 m. ir 2009 m. dujų tiekimo krizių, kai tarp Kijevo ir Maskvos kilo ginčai dėl neapmokėtų sąskaitų, kurie sukėlė dujų tiekimo į Vakarų Europą trikdžius, ES energetikos saugumas išaugo
ES statistikos tarnybos „Eurostat“ energetinės priklausomybės rodiklis, rodantis ES priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių, liudija, kad importuojamų energijos išteklių dalis šoktelėjo nuo 63,4 proc. 2009 m. iki 65,8 proc. 2012 m.

Rusijos gamtinių dujų dalis nuo 22 proc. 2010 m. išaugo iki 30 proc., o iš Rusijos importuojamos naftos dalis sudaro 35 proc. visos ES šalyse narėse suvartojamos naftos kiekio.