Beprasmiška kalbėti apie „Europos demografiją“, rašo „Le Figaro“, bet būtent tai ES statistikos tarnyba „Eurostat“ daro savo paskutinėje ataskaitoje, kurioje nerimaujama dėl mažėjančios ES populiacijos.
Teisybė, gimstamumo lygis per mažas faktiškai visose Europos šalyse, išskyrus Prancūziją, tačiau tai yra vienintelis bendras dalykas.
Europos šalyse demografines tendencijas lemia kiekvienos valstybės kultūrinis kontekstas. Vokietijai dar reikia atsigauti po nacizmo paliktų traumų, rašo „Le Figaro“. Be to, vokiečių kultūra (kaip ir britų) verčia moteris rinktis tarp karjeros ir motinystės. Vokiečiai vis dar mano, kad dirbanti moteris negali būti gera motina.
Anksčiau Italijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje gimstamumą skatino katalikybė, tačiau dabar šiose šalyse, o paskutiniu metu ir Airijoje ji kaip tik tampa kliūtimi. Ispanės, italės ir lenkės jau tiek nebesijaučia katalikėmis, kad tuoktųsi, tačiau vis dar yra pernelyg katalikiškos, kad gimdytų nesantuokinius vaikus.
O Rytų Europos šalims, „Le Figaro“ teigimu, dar reikia atsigauti nuo išsivadavimo iš komunizmo sukeltų traumų.
Tad Prancūzija, kur vienai moteriai tenka du vaikai, yra išimtis. „Le Figaro“ nuomone, tokia situacija susiklostė todėl, kad po ilgo pertvarkų laikotarpio, prasidėjusio dar Didžiosios prancūzų revoliucijos laikais, kuris vos nesunaikino šalies populiacijos, moterys įgijo imunitetą toms socialinėms tendencijoms, kurios slegia kitas Europos šalis.
Nors prancūzės ne ką labiau linkę tekėti nei italės, tačiau tai joms netrukdo gimdyti vaikų, todėl dabar Prancūzijoje dauguma kūdikių gimsta nesusituokusiems tėvams. Be to, prancūzės nėra priverstos rinktis tarp karjeros ir motinystės: dirbančios motinos nesmerkiamos, o turėti vaikų yra madinga.
Šiuo metu Prancūzijoje kasmet gimsta 300 tūkst. vaikų – tai sudaro net 60 proc visos Europos populiacijos prieaugio. „Le Figaro“ prognozuoja, kad, jei tendencijos nepasikeis, po 15 metų Prancūzijos populiacija bus jauniausia ir didžiausia Vakarų Europoje. Todėl, dienraščio nuomone, nekorektiška teigti, kad visos Europos gimstamumas krenta ir sudaro 1,6 vaiko vienai moteriai, jei iš tiesų skirtingose šalyse jis varijuoja nuo 1,3 iki daugiau kaip 2 vaikų.
Antras klausimas – kaip ketiname kompensuoti populiacijos mažėjimą dėl krentančio gimstamumo. Europos Komisija kol kas gali pasiūlyti tik vieną sprendimą – imigraciją. Tai, „Le Figaro“ vertinimu, yra galimas sprendimas, tačiau jei tai bus vienintelis taikomas būdas, galiausiai imigrantai užims Europos gyventojų vietą. Be to, kuo mažiau klasėje ar kieme bus vietinių vaikų, tuo sudėtingesnė bus iš kitur atvykusių vaikų integracija.
Net toje pačioje Prancūzijoje daugėja svetimšalių vaikų: jei per metus gimsta apie 300 tūkst. prancūzų vaikų, kasmet atvyksta apie 200 tūkst. vaikų iš kitų šalių. Todėl, „Le Figaro“ teigimu, būtina imtis priemonių, kad imigracija būtų subalansuota ir atvykėliai nepakeistų vietinių gyventojų.