„Jie supranta, kad negali vienu metu pasirašyti ir laisvosios prekybos sutarties su Muitų sąjunga ir tokios pačios sutarties su Europos Sąjunga. Yra skirtingi tarifiniai reikalavimai, skirtingos sutartys“, – aiškino L. Linkevičius ir pridūrė, kad iš Armėnijos užsienio reikalų ministro Edvardo Nalbandiano išgirdo apie tos šalies pasiryžimą ir toliau dalyvauti ES Rytų partnerystės programoje.

Pasak L. Linkevičiaus, Armėnija kelis metus derėjosi dėl asocijuotos narystės sutarties, kurios dalis yra laisvosios prekybos sutartis. Nemažai pozicijų suderėta, todėl galima ieškoti būdų, kaip tą įdirbį išsaugoti.

„Viskas yra paruošta. Tai dabar jeigu keičiasi situacija, tas įdirbis, suderėtos pozicijos ir kiti dalykai – matyt, mes galbūt galėsime pagalvoti, kaip tai išsaugoti“, – dabar sunku pasakyti šiandieną, kaip tai atrodys, bet mes sutarėme, kad mes išnaudosime tas galimybes.

L. Linkevičius atkreipė dėmesį, kad Rytų partnerystės 6 šalys (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina) yra skirtingos – vienos norėtų stoti į ES, o, pavyzdžiui, Baltarusija jau priklauso Muitų sąjungai.

„Jokio dramatizmo tame nematau, mes gerbiame bet kokį sprendimą, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras. – Mūsų Europos projektas yra ne tiktai populiarus, bet ir labai stiprus, nes ne visiems patinka“.

Komentuodamas susitikimą su Ukrainos parlamento vadovu Volodimiru Rybaku, L.Linkevičius pasakė, kad Ukrainos atstovams visuomet primenami trys segmentai: rinkimų procesas, jų skaidrumas; antrasis – teisinė reforma – pavyzdžiui, siekiant generalinio prokuroro nepriklausomumo turėtų būti pakeisti įstatymai; trečiasis – vadinamas „selektyvus teisingumas“, konkrečiai – buvusios premjerės Julijos Tymošenko byla.

„Visa tai žinoma mūsų ukrainiečių kolegoms, – teigė L.Linkevičius. – Jie tikrai žada, kad iki viršūnių susitikimo lapkričio pabaigoje bus ryškūs postūmiai šiais trimis klausimais“.

Pasak užsienio reikalų ministro, Ukrainai reikia padėti einant jos europiniu keliu, kartu suprantant, kad „nepadarysime reformų už Ukrainą“.

L. Linkevičius neneigė, kad poslinkių nebuvimas J.Tymošenko byloje gali būti svertas, kuris sustabdytų ES ir Ukrainos asocijuotos narystės sutarties pasirašymą: „Gali taip atsitikti“. Jo teigimu, J.Tymošenko išlaisvinimas, ar gydymosi galimybių suteikimas „labai palengvintų Ukrainos klausimą“.

Kalbėdamas apie ES paramą Ukrainai šiai patiriant Rusijos spaudimą, L.Linkevičius teigė, kad pasirašius asocijuotos narystės sutartį, ES esama mechanizmo, leidžiančio taikyti išankstinę procedūrą – faktiškai vykdyti sutartį, nelaukiant, kol sutartis bus ratifikuota visose ES šalyse.

Politikos apžvalgininko Č.Iškausko požiūriu, jeigu „Kijevas pasislinktų arčiau Maskvos“, tai būtų ES pralaimėjimas. Kita vertus, jis išreiškė abejonę, ar religinis, kultūrinis, kalbinis Ukrainos ir Rusijos bendrumas galėtų būti šias šalis artinančiu veiksniu:

„Jau keli šimtmečiai šitie faktoriai neveikia visiškai. Prisiminkime Rusijos ir Lenkijos santykius ilgamečius nuo senų laikų – santykiai nėra geri, nors abi yra slavų
valstybės“.

Č.Iškausko nuomone, Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas labais susijęs su valdžios struktūromis ir „kartais išreiškia Kremliaus nuotaikas“, tačiau „mes linkę sureikšminti religinio, tautinio, kalbinio bendrumo motyvą“, o didžiojoje politikoje, anot apžvalgininko, tie dalykai daug nereiškia.

Apžvalgininkas išreiškė viltį, kad Ukraina atsilaikys prieš Rusijos energetinį spaudimą. „Bet aš sakau tai su tam tikru rezervu. Nežinia, kaip vyks šitas energetinis karas, kuris paprastai įsisiautėja metams baigiantis“, – sakė Č. Iškauskas.

Jis prognozavo, kad Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu suaktyvės prie ES Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą lapkričio mėn.: „Spaudimas Kijevui dešimteriopai padidės“.