Forume, kuris surengtas artėjant Rytų Partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje, iškiliausi minėtų šalių intelektualai, o taip pat diplomatai, politikai, ekspertai, tarp jų ir buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, diskutavo apie santykių tarp Rytų-Centrinės Europos bei Europos Sąjungos ateitį.

Europarlamentaras Leonidas Donskis dalyvavo popietinėje konferencijos diskusijoje, kurią moderavo iškilus Lenkijos intelektualas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adam Michnik. Į panelį aptarti, kokia kryptimi toliau judės ES ir Rytų Partnerystės programos dalyvių, ypač Ukrainos, santykiai taip pat buvo pakviesti Lenkijos europarlamentaras Paweł Zalewski, Ukrainos intelektualas, V. Juščenkos kabineto narys Jurij Ruban bei Lietuvos užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas.

Svečias iš Ukrainos savo pasisakyme teigė, kad didžioji dauguma ukrainiečių remia šalies europinę integraciją. Tokią savo poziciją, kurią rodo ir visuomenės nuomonės apklausos, Ukrainos piliečiai nevienareikšmiškai demonstruoja būtent dabar – plūstelėję į Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gatves ir reikalaudami prezidento V. Janukovyčiaus juos išgirsti. Pasak pašnekovo, Ukrainos valdžia nebeturi galimybių ignoruoti piliečių balso, o darydami likiminius šaliai sprendimus paisyti vien tik ekonominių interesų.

Lietuvos diplomatas A. Krivas bei Lenkijos eurparlamentaras P. Zalewski savo pasisakymuose akcentavo nuoseklią savo šalių politiką Ukrainos ir jos europinės integracijos pasirinkimų atžvilgiu. A. Krivas pabrėžė, kad net ir nepavykus pasirašyti asociacijos susitarimo Vilniaus susitikime, Europos Sąjunga jokiu būdu Ukrainai neužtrenks durų, tačiau retoriškai klausė, ar artimiausiu metu dar būsime taip arti šio susitarimo pasirašymo, nei esame dabar.

Su tuo, kad išgrynintą, nekintančią ir aktyvią politiką Ukrainos atžvilgiu iš visų ES šalių turi tik Lenkija ir Lietuva (šiuo mūsų šalies užsienio politikos pasiekimu turėtume pagrįstai didžiuotis) pabrėžė ir europarlamentaras Leonidas Donskis. Filosofas ir intelektualas, Ukrainai daug dėmesio skiriąs ir kaip akademikas, ir kaip politikas, pastebėjo, kad nors ES nekilo jokių problemų į savo tarpą priimant naujas nedideles Europos šalis, tokias kaip Baltijos valstybės, Čekija ir kitos, ES apskritai neturi iškristalizuotos politikos naujų stambių potencialių narių atžvilgiu – į šį sąrašą patenka Turkija ir Ukraina. Europarlamentaras atkreipė dėmesį, kad Ukrainai ne taip kaip kitoms Europos šalims, kurios jau yra ES šalys, nepasisekė laiko atžvilgiu – kažin, ar pastarųjų metų Vengrijos, Bulgarijos ar Rumunijos politikų sprendimai nebūtų sutrukdę šioms šalims tapti ES šeimos dalimi, jeigu jos to jau nebūtų padariusios anksčiau.

Leonidas Donskis, kalbėdamas apie ES ir Rytų bei Centrinės Europos tolimesnius santykius, iškėlė esminę sąlygą jų sėkmei – ES turi visam laikui atsisakyti arogancijos bei cinizmo Rytų partnerių atžvilgiu, tikėti šios šalimis bei tai demonstruoti ne tik skambiais pareiškimais, bet ir realia politika. Europos Sąjunga ir pati kol kas yra formavimosi pusiaukelėje, jai neabejotinai prireiks Ukrainos ir kitų Rytų Partnerių potencialo ateityje. Tad jautrumas Ukrainos atžvilgiu šiandien gali virsti ES sėkmės garantu rytoj.

Konferencijos „Mes Europoje ar Europą be mūsų?“ dalyviai susitikimą užbaigė priimdami rezoliuciją, pabrėžiančią politikų ir intelektualų bendradarbiavimo svarbą formuojant ES ir Rytų ir Rytų-Centrinės Europos santykių politiką. Dokumento tekstas bus perduotas Vilniaus Rytų Partnerystės viršūnių susitikimo dalyviams.